Nors Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė neseniai interviu paskelbė 600 eurų išlaikymo sumą vienam asmeniui, Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktorius Robertas Mikulėnas nesupranta, iš kur viešojoje erdvėje atsirado tokia informacija: „Panašu, jog sąmatoje ši suma bus visai kitokia“.

Ruošiasi iššūkiams

Šiuo metu Rukloje yra apsistoję 38 pabėgėliai, todėl centras pradėjo ruoštis gerokai didesniam jų srautui. Pagal preliminarų grafiką Rukloje jau 2016 m. sausio mėnesį apsistos 95 asmenys.

„Skaičiuojame, kiek turime kambarių, lovų, buitinių reikmenų, tvarkome finansinius reikalus, žadame daryti remontą. Darbų – daug“, – apie pasiruošimą naujiems iššūkiams kalbėjo R.Mikulėnas.

Pabėgėlių priėmimo centro direktorius pripažino, kad padidėjus pabėgėlių skaičiui reikės ir papildomų darbuotojų. Šiuo metu centre dirba 15 žmonių.

Rukloje į centrą atvyksiantys pabėgėliai praleis nuo 3 iki 6 mėnesių. Per šį laikotarpį beveik jokių buitinių klausimų jiems spręsti neprireiks, taip pat centro gyventojai gaus ir kišenpinigių.

„Kiekvienas pabėgėlis gaus išmoką, šiai dienai numatyta 71,40 centų, už tą sumą jie turi prasimaitinti ir turėti smulkioms išlaidoms. Kol gyvens pas mus, jiems padengiamos elektros, vandens sąnaudos, pabėgėliai galės gauti patalynę, reikalingiausius buitinius, sanitarinius reikmenis minimaliomis kainomis“, – kalbėjo R.Mikulėnas.

Preliminariais skaičiavimais iš viso pabėgėlių išlaikymui ir integracijai 2016 metais iš valstybės biudžeto prireiks 5,5 mln. eurų, panaši suma turės būti numatyta ir 2017 metais. Apie pusė pabėgėliams išlaikyti reikiamos sumos bus skiriama iš Europos Sąjungos biudžeto.

Skaičiuoti – amoralu?

Visuomenėje kilus klausimams, kodėl pabėgėlių finansavimas – didesnis nei minimalus atlyginimas ar socialinės pašalpos čia Lietuvoje gyvenantiems asmenims, ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, jog vertinti pabėgėlių išlaikymą finansiškai – amoralu.

„Neadekvati ir neaktuali tema diskutuoti apie tai, ar tų pinigų užteks, ar neužteks. Mes turime diskutuoti apie reikalo esmę – Europa šiuo metu atlieka humanitarinę misiją, suteikia galimybę asmenims gyventi ir dirbti Europoje, nes tokių galimybių savo valstybėje jie neturi“, – kalbėjo ekonomistas.

Anot N.Mačiulio, nėra adekvatu lyginti sumų, kurios reikalingos Lietuvoje gyvenantiems asmenims ir pagalbos karo pabėgėliams, mat pastarųjų išlaikymo kaštus sudaro ir švietimo, integracijos išlaidos.

„Supraskime, kad Europa perka ne darbo jėgą, ne suteikia pašalpas, bet padeda tiems žmonėms išvengti karo ir nusikaltimų, kurie vyksta jų valstybėje. Tie asmenys ieško ne turtingesnio gyvenimo, o ieško galimybės išsaugoti savo ir savo vaikų gyvybę ir gyventų valstybėje, kur nereiktų kiekvieną dieną rizikuoti savo gyvybe“, – sakė pašnekovas.

Žvilgsnis svetur

Kai pabėgėliai paliks Ruklos priėmimo centrą ir bus išskirstyti į savivaldybes, pirmaisiais integracijos metais Lietuva vienam asmeniui skirs 265 eurus, dviejų asmenų šeimai – 326, trijų – 489 eurus. Tačiau kitos Europos Sąjungos šalys pabėgėlius remia skirtingai.

Euractiv.com duomenimis, Didžiojoje Britanijoje pabėgėliams dažnu atveju yra pasiūlomas apgyvendinimas, tačiau tai retai būna Londone ar turtingesnėse pietinėse šalies dalyse. Išmokos siekia 36,95 svarus sterlingų per savaitę (apie 200 eurų per mėnesį), vaikus auginančios moterys gauna 3-5 svarais daugiau, priklausomai nuo vaiko amžiaus, ką tik pagimdžiusios moterys gauna vienkartinę 300 svarų sterlingų išmoką.

Tuo tarpu Vokietijoje, daugiausiai pabėgėlių priglaudusioje ES valstybėje, pabėgėliams reikalingiausius buitinius reikmenis suteikia priėmimo centrai, taip pat jiems skiriama 143 eurų mėnesinė išmoka.

Švedijoje priimama daugiausiai pabėgėlių tūkstančiui gyventojų – 8,4, kai visos ES vidurkis siekia vos 1,2. Kol vyksta paraiškų vertinimo procesas, pabėgėliai Švedijoje paremiami nuo 60 iki 225 eurų, priklausomai nuo jų situacijos. Prieglobsčio prašantys asmenys apgyvendinami priėmimo centruose arba susiranda būstą patys. Tokiu atveju vieniši žmonės per mėnesį gauna 37 eurus, šeima gali tikėtis iki 89 eurų paramos.

Viena skurdžiausių Europos Sąjungos šalių Rumunija pabėgėliams padeda apie 70 eurų per mėnesį, nemokamomis medicinos ir skubios pagalbos paslaugomis.

Italija prieglobsčio prašančiuosius aprūpina maistu, medicinos pagalba, moko italų kalbos. Po pusės metų pabėgėliai gauna būstą, taip pat jiems leidžiama dirbti, kol priimamas galutinis sprendimas dėl jų statuso.

Austrijoje galimi du variantai – pabėgėliai gali gyventi priėmimo centruose ir gauti 40 eurų išmoką arba jiems pasiūlomas atskiras būstas ir didesnė išmoka maistui ir kitiems būtiniems buitiniams reikmenims.

Iš viso Europos Sąjungos šalys įsipareigojo priimti 160 tūkstančių karo pabėgėlių. Europos Komisijos siūlymu, krizės sprendimui šiais ir ateinančiais metais iš ES biudžeto bus skiriama 1,7 mlrd. eurų suma.

Susiję