Aplink Europą su vienu bilietu – reali siekiamybė?
Įsivaizduokite, kad galite nukeliauti iš Vilniaus į pačią tolimiausią Europos vietą vos su vienu bilietu, kuris tiks bet kokioms transporto priemonėms. Gali būti, kad tokia idėja Europoje bus įgyvendinta greitai – iki 2020–ųjų metų. Tada galėsime ne tik laisvai keliauti po Europos Sąjungos šalis, bet ir surasti greičiausią, pigiausią ir patogiausią būdą keliauti nuo durų iki durų su vienu bilietu. Specialistai teigia, kad Lietuvai tai būtų didelė nauda, tačiau be šios idėjos įgyvendinimo, jie turi ir kitų svarbių užduočių – gerinti vietinį susisiekimą ir atnaujinti transporto priemones.
ES šalyse 2012 m. lengvaisiais automobiliais naudojosi 72,2 proc. keliautojų, o autobusais ir traukiniais – tik atitinkamai 8,2 proc. ir 6,5 proc. Tam, kad keleiviai dažniau naudotųsi viešuoju transportu, būtina sukurti sistemą, kuri leistų su vienu bilietu keliauti lėktuvu, traukiniu, autobusu ar laivu. Be to, šiuo metu sudėtinga, o kai kada išvis neįmanoma iškart įsigyti bilietus visai kelionei po ES šalis. Sudėtingiausia tais atvejais, kai tenka keliauti ne viena, o dviem ar trimis transporto priemonėmis.
Sukūrus integruotą daugiarūšio transporto bilieto sistemą, palengvėtų susisiekimas tarp įvairių ES miestų, žmonės realiu laiku gautų reikiamą informaciją apie transporto priemonės vietą, įvairias kliūtis, pavyzdžiui, automobilių spūstis ir, jeigu prireikia, galėtų pasirinkti kitą kelionės variantą. Tokia sistema būtų naudinga ne tik keliautojams – sumažėtų aplinkos tarša ir automobilių spūstys, sustiprėtų turizmas, o kartu ir ekonomika.
Įdiegti vieną bilietą kelionėms po visas ES šalis visomis transporto rūšimis norima iki 2020–ųjų. Galimybę Europoje sukurti integruotą daugiarūšio transporto bilietų sistemą svarstė europarlamentarai šių metų liepos pradžioje. Siūlymui pritarė 592 Europos Parlamento nariai. 62 buvo prieš, 52 – susilaikė. Visi Lietuvos europarlamentarai taip pat palaikė šią idėją. Kol kas šis sprendimas tėra rekomendacija ES narėms, tačiau jei iki nurodyto laiko sistema nebus sukurta, Europos Parlamentas ketina priimti atitinkamus įstatymus, įpareigosiančius tai padaryti.
Ar Lietuvai to reikia?
„Idėja labai graži ir sveikintina. Tai yra mūsų siekiamybė, bet, manau, prireiks daug daug metų, kol ji bus įgyvendinta. Yra ir politinių, ir psichologinių, ir visai kitokių faktorių, kurie trukdys tai padaryti”, – Europos Parlamento siūlymą dėl vieno bilieto kelioms transporto rūšims komentuoja UAB „Kautra” Vilniaus filialo vadovas Karolis Kairaitis.
„Nelabai iš tikrųjų įsivaizduoju, kaip ta sistema veiktų ir ar išvis pasiteisintų Lietuvoje. Juk čia nei tramvajų, nei metro, kaip pavyzdžiui, Paryžiuje, nėra. Net iki Nidos yra tiesioginis autobusas iš Vilniaus. Nebereikia kaip anksčiau išlipti iš traukinio Klaipėdoje, persikelti keltu ir ten sėsti į autobusą. Manau, kad Lietuva yra per maža šalis ir čia važiuoja labai mažai turistų, palyginti su kitomis ES valstybėmis. Ir apskritai, kiek tas bilietas kainuotų?” – sakė dažnai po Lietuvą keliaujantis studentas Mantas Barvičius.
Pradžia jau yra
Lietuva turi pradėti ruoštis tokių sistemų diegimui. Pirmieji veiksmai jau daromi – didieji miestai diegia vieningus bilietus. „Aišku, tokios sistemos įgyvendinimas yra didelis iššūkis, nes reikia sukurti bilietų platinimo sistemą”, – kalbėjo Susisiekimo ministerijos atstovas Tomas Pilukas.
„Jeigu kalbėtume apie vieną bilietą priemiestinio, tolimojo ir net tarptautinio susisiekimo transporto priemonėse, manau, tai įmanoma įgyvendinti tik sukūrus vieningą informacinę–rezervavimo sistemą”, – sakė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava” Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenij Stolovickij.
Pradžia siekiant sukurti tokią sistemą jau padaryta. Valstybinė kelių transporto inspekcija kartu su partneriais – Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija – kuria viešojo transporto kelionių duomenų informacinę sistemą „Vintra”. Šiuo projektu siekiama sukurti kelionių viešuoju transportu maršruto paieškos ir planavimo elektroninę paslaugą. Numatoma, kad ši informacinė sistema bus išplėsta ir apims vietų rezervavimą ir bilietų pardavimą. „Aišku, tai pareikalaus nemažų investicijų. Tokios apimties ir svarbos projektą turėtų kuruoti ir finansuoti valstybė”, – sako J. Stolovickij.
„Kautros” Vilniaus filialo vadovas pridūrė, kad Lietuvoje turime ir daugiau transporto integracijos pavyzdžių. Yra sukurta sistema, kuri leidžia jos vežėjų bilietus pardavinėti vienoje platformoje. Jei keleiviui reiktų važiuoti su persėdimu, tuomet jis gali nusipirkti vieną bilietą, kuriame yra tiek, pavyzdžiui, „Kautros” bilietas, tiek kitas autobuso bilietas, kuris yra nuo persėdimo taško.
Jau seniai Vyriausybės planuose
2005 metų LR Vyriausybės nutarime „Dėl ilgalaikės Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijos” minima, kad viena svarbiausių naujų Europos Sąjungos ir Lietuvos transporto politikos krypčių – stiprinti skirtingų transporto rūšių sąveiką, keleivių vežimo srityje diegti „vieno bilieto” koncepciją. Tuo tarpu priemonėse, kurias buvo numatyta įgyvendinti dar iki 2006 metų, skelbiama: „Keleivių ir krovinių vežėjų patogumui Lietuvos oro transporto sistema turi būti susieta su automobilių, geležinkelių, vandens transporto sistemomis ir paslaugų sritimi, vieno bilieto technologijomis”.
Tačiau net šiandien, po 10 metų, nematome pasikeitusios situacijos. Gal tai per didelis siekis ir ilgas, daug investicijų reikalaujantis procesas, kuriam lėšų vargu ar valdžia surastų. Bet turime ir kuo pasidžiaugti – Vilniaus gyventojai turi „Vilniečio” korteles, kuriomis gali naudotis autobusu, troleibusu ir dviračiais. Vienas bilietas miesto viešajame transporte Lietuvoje įdiegtas labai seniai. Dar tarybiniais laikais Vilniuje ir Kaune viešojo transporto bilietai galiojo ir autobusuose, ir troleibusuose, nors autobusų ir troleibusų įmonės priklausė skirtingoms ministerijoms.
„Jei būtų apimti absoliučiai visi Lietuvos vežėjai, traukiniai, kitos paslaugos, pavyzdžiui, dviračiai Vilniuje, tai būtų labai gera idėja. Naudos būtų ir vežėjams, ir keleiviams”, – sako „Kautra” Vilniaus filialo vadovas K. Kairaitis.
Visų problemų vienu žingsniu neišspręsi
Viešasis transportas Lietuvoje, ypač priemiestinis, nepakankamai finansuojamas, todėl jo būklė yra nepatenkinama. Pasak K. Kairaičio, reikia geresnio autobusų maršrutų suderinimo, o priemiesčio maršrutai turėtų būti intensyvesni. Negali važiuoti vienas autobusas ryte, o kitas tik vakare. Toks tada ir suderinimas. Iš kitos pusės, yra per mažai keleivių, kad autobusai dažniau važiuotų į priemiestį. „Visų problemų vienu žingsniu neišspręsi, tačiau bent jau didžiųjų vežėjų, traukinių apjungimas keleiviui tikrai būtų didelis patogumas. Mes to ir siekiame”, – teigia K. Kairaitis.
„Jeigu kalbėtume apie priemiesčio maršrutus, jų skaičiui įtakos turi ir mažėjantis gyventojų skaičius provincijoje, dėl to naikinami kai kurie priemiesčio maršrutai arba autobusai tokiais maršrutais važiuoja rečiau”, – svarbiausią susisiekimo su priemiesčiu problemą įvardijo „Linava“ atstovas J. Stolovickij.
Jis pridūrė, kad savivaldybės dažnai delsia padengti vežėjų negautas pajamas už keleivių vežimą lengvatinėmis sąlygomis. Tai, be abejonės, neigiamai veikia autobusų parkų finansinę situaciją. Trūkstant lėšų, keleivių vežėjai nėra pajėgūs laiku atnaujinti transporto priemones. „Bendras bilietas prisidėtų prie viešojo transporto patrauklumo didinimo, ir, tikėtina, skatintų gyventojus dažniau rinktis keliones viešuoju transportu”, – kalbėjo J. Stolovickij.
Vežėjai bijo naujovių
„Kol kas sunku įsivaizduoti bilietą, galiojantį visoje ES. Kad tokia sistema veiktų, reikia vežėjų noro joje dalyvauti”, – kalbėjo Susisiekimo ministerijos atstovas Tomas Pilukas.
Jei Lietuvoje tektų apjungti kelias transporto priemones, vežėjams tai būtų aktualu, nes jų paslaugomis keleiviai naudotųsi dažniau. Tačiau verslui būtų papildomų kaštų, reiktų sistemų suderinimo, nes jų yra labai daug. K. Kairaitis pasakojo, kad ne visi vežėjai nori jungtis. Kai kurie, veikiami psichologinių faktorių, bijo, kad kažkokiu būdu verslas bus paveiktas. Vežėjai taip pat nenori jungtis ir iš ekonominės pusės, nes integracija ir prisijungimai kainuoja nemažus pinigus.
„Kai matai tokią situaciją Lietuvoje, kaip tada tarp Europos šalių reikėtų sujungti transportą? Kiek tada atsirastų visokių nesuderinamumų?” – situaciją komentavo K. Kairaitis.
„Vienas bilietas” – realistiškas planas?
Įdiegti vieną bilietą kelionėms po visas ES šalis visomis transporto rūšimis norima iki 2020–ųjų. Tačiau ar toks planas yra realistiškas, verta pasvarstyti. Yra įvairių kliūčių, kurios trukdys įgyvendinti šį projektą. Vakarų ir Rytų Europoje susisiekimo infrastruktūra yra skirtingai išvystyta. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Vokietijoje jau seniai įdiegta vieno bilieto sistema įvairiomis transporto priemonėmis. Tuo tarpu Lietuvoje galima pamatyti tik tokios sistemos užuomazgas. Be to, ganėtinai brangu būtų tokį projektą įgyvendinti, ypač tose šalyse, kurios nėra taip gerai išsivysčiusios kaip Vakarų Europos valstybės.