Kiekvieną 2015 metų rugsėjo ir spalio trečiadienį, 16 valandą Zooetikos paviljone Šiuolaikinio meno centre vyks edukaciniai užsiėmimai „Mikomorfų laboratorija“. Dalyvausiantys mokslininkai, studentai ir moksleiviai ieškos naujos – grybienos pagrindu gaminamos – medžiagos komponentų bei formų.

Renginiai socialiniame tinkle „Facebook”:

www.facebook.com/events/171513716514656

www.cac.lt/en/other/general/15/7719

Rugsėjo 9 d., 16 valandą pirma „Mikomorfų laboratorijos“ sesija skirta spaudos atstovams ir visiems besidomintiems. Bus pristatytos laboratorijos tyrimo kryptys, grybienos augimo procesas, trečiadieniais vyksiančių dirbtuvių temos. Taip pat – ir spalio 1, 2, 3 dienomis vyksiantys Zooetikos renginiai.

Spalio pradžioje įprastines disciplinas peržengiančius tyrimų metodus paskaitose pristatys Jeilio universiteto architekt ūros mokyklos profesorė Keller Easterling, sociologas, Lesterio universiteto Vadybos mokyklos profesorius Dimitris Papadopoulos ir kult ūros studijų centro profesorius iš Londono universiteto Goldsmiths koledžo Matthew Fuller. Į viešą pokalbį Šiuolaikinio meno centre apie Zooetikos sampratą pakvies ir menininkai Gediminas ir Nomeda Urbonai su rašytoja, Zooetikos projekto tyrėja-rezidente Tracey Warr.

APIE

Psichotropinis namas: Ballardo technologijų zooetikos paviljonas Šiuolaikinio meno centre konstruoja tikrovę per idėjas, įkvėptas gyvųjų technologijų, aprašytų anglų mokslinės fantastikos rašytojo Ballardo novelių rinkinyje Vermilion Sands (1971). Dauguma šių technologijų provokuoja kritišką žvilgsnį į šiuolaikinius gamtos ir bio-technologijų mokslus, vizijas bei išradimus.

Psichotropinis namas – tai eksperimentas, siekiantis artikuliuoti Zooetiką, paslankią bei atvirą sąvoką, išskleidžiančią sudėtingą sąryšį tarp žmonijos turimų pažinimo įrankių – mokslinių metodų bei mokslo institucijų infrastrukt ūros – bei žinių ir sugebėjimų, priskiriamų kitoms gyvybės formoms – nuo žinduolių iki moliuskų – ir įsivaizduoti modelius, prototipus ir sąsajas b ūsimoms tarpr ūšinėms ekologijoms.

Architekt ūrinio eksperimento versijoje ŠMC testuojama iš mokslinės fantastikos atėjusi idėja, kad daiktus, pastatus ar formas galima ne tik pagaminti, bet ir užsiauginti. Šiuo bandymu siekiama past ūmėti įprastą galvojimą apie medžiagiškumą tinkliškumo sąvokos link pasirenkant micelį. Micelis – tai nežemiškos kilmės, parazituojanti, ir kolonizuojanti gyvybės forma, galinti kanibalizuoti kitas kult ūras ar materijas, sukurti hibridus ir sudaryti naujus tinklus ir darinius, panašius į „ateities plastiką“.

Paviljonas – tai spekuliatyvios laboratorijos modelis, si ūlantis įsivaizduoti ateities žinių gamybos infrastrukt ūros k ūrimo ir veikimo principus. Projekto įgyvendinimo vieta — teritorija tarp Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos nacionalinio zoologijos sodo — yra istoriškai vertingas projekto kontekstas, jo diskurso įkvėpimo šaltinis ir terpė. Modelio instaliacija ŠMC – tai gamybos erdvė, kurioje pats „psichotropinis namas“ augina save generuodamas formas, vadinamus mikomorfus. Mikomorfas apjungia utilitarų ir dekoratyvinį elementus, ir kuria topologinę infrastrukt ūrą, žyminčią trijų slėnių choreografiją: trijų tipų žinių produkavimo sankirtą, Girstučio upeliu jungiančią Adomo Mickevičiaus (poezijos žinių) slėnį su Lietuvos zoologijos sodu (ne žmonių žinių slėnį) ir su Kauno technologijos universitetu (žmonių žinių slėniu).

Mikomorfų Laboratorija 2015 Rugsėjo 4 – Spalio 18

Gyvename žmogiškame pasaulyje – kiek tik driekiasi horizontas, mus supa žmonių daiktai, įrankiai, kalba. Pastarieji sudaro nuolat besiplečiančią technosferą, kuri yra daug k ūniškesnė, nei esame linkę manyti. Ji tęsiasi nuo akies mirksnio (nes k ūnas taip pat yra technologija) iki kosmoso tamsybėje paklydusio palydovo. Ji tokia plati, jog galiausiai apglėbia ir miestus, ir girias. Skirtumai tarp gyvybės r ūšių nėra neįveikiamas barjeras, o veikiau galimybė vienai r ūšiai papildyti kitą.

Mikomorfą galima laikyti medžiaga, vis dar ieškančia savo komponentų. Iš pirmo žvilgsnio panaši į plastiką ar putplastį, ji gaunama grybienai kolonizuojant kitas organines medžiagas, tokias kaip medis ar šiaudai. Tačiau koks galėtų b ūti trečiasis elementas, kuris nulemtų naujosios medžiagos galimybes? Pamėginkime išspręsti šią lygtį.

Laboratorija kviečia moksleivius eksperimentuoti drauge su mokslininkais, menininkais ir architektais, konsultuojantis su „Baltic Champs“ vyriausiuoju grybų technologu Pauliumi Pilipavičiumi. Mikomorfo laboratorijos programą priži ūri Jautra Bernotaitė, Andrius Pūkis, Inga Sideraviči ūtė, Viktorija Šiaulytė ir Paulius Vaitiek ūnas.

Užsiėmimai vyks trečiadieniais nuo 16 val.

Išsamesnė informacija ir registracija el. paštu audrius.poc@cac.lt bei telefonu 868265010

Zooetika paskaitų ciklas 2015 Spalio 1

Zooetika tyrinėja žmogaus ir aplinkos santykių krizę ir todėl gilinasi į antropoceno, gamtos ir tarpr ūšinių reiškinių sampratas bei ieško naujų šiuos konceptus siejančių ryšių. Į šių tyrimų lauką įeina ir bandymas rasti bendrą kalbą tarp meno ir mokslo disciplinų. Taip pat – ir bandymas sumažinti atskirtį tarp žmonių ir kitų gyvybės formų žinių, tam pasitelkiant fikciją (literat ūrinę ir vizualią) kaip metodą, leidžiantį ieškoti santykio su tuo, kas nežinoma, ko neįmanoma pažinti ir kas atrodo neišsprendžiama.

Viešose paskaitose ir seminaruose bus toliau nagrinėjama nauja mokslo paradigma „antropocenas“ – kol kas neformalus geologijos mokslininkų vartojamas terminas, apibrėžiantis naują erą, kurioje žmonijos poveikis Žemės paviršiui ir ekosistemai tapo lemtingas.

Zooetika ciklo paskaitose spalio 1–3 dienomis: Keller Easterling, architektė, rašytoja, Jeilio universiteto architekt ūros mokyklos profesorė (JAV), Dimitris Papadopoulos, sociologas ir profesorius iš Lesterio universiteto Vadybos mokyklos (JK) ir Matthew Fuller, kult ūros studijų centro profesorius iš Londono universiteto Goldsmiths koledžo (JK), pristatys jų taikomas hibridines mokslines ar menines praktikas bei nekonvencionius įprastines disciplinas peržengiančius tyrimų metodus.

Projekto Zooetika menininkų pokalbis 2015 Spalio 2

Nomeda ir Gediminas Urbonai drauge su Tracey Warr apie Zooetikos sampratą:

pasakojimo atspirtis – Gregory’i Batesono teiginys, jog „didžiausių pasaulio problemų priežastis yra skirtumas tarp to, kaip veikia gamta, ir to, kaip mąsto žmonės“. Diskusija palies vizionieriaus mikologo Paulo Stametso idėjas bei primins Wernerio Herzogo filmą „Baltasis deimantas“ (2004), kuriame užfiksuoti Grahamo Dorringtono išrasti ir bandomi orlaivių prototipai, skirti atogrąžų miškų tyrimui. Kaip galime žengti sekančius žingsnius antropoceno eroje radikaliai pakeitę savo poži ūrį į kitas gyvybes ir pačios biologijos technologijas? Kaip gamintojų, darytojų, išradėjų kult ūra gali pasitarnauti kuriant radikalų poslinkį, kuris peržengtų biomimikrijos ribas?

 

Zooetikos paviljono koncepcija: Nomeda ir Gediminas Urbonai, bendradarbiaujant su Tracey Warr ir Viktorija Šiaulyte.

Zooetikos paviljonas XII Baltijos trienalėje kuriamas kartu su Šiuolaikinio meno centru.

Mikromorfų laboratorija: architektai Paulius Vaitiek ūnas, Andrius P ūkis, Jautra Bernotaitė, Mykolas Svirskis, Sayjel Patel, kartu su Baltic Champs vyriausiuoju technologu Pauliumi Pilipavičiumi.

Edukacinė programa įgyvendinama kartu su Audriumi Pociumi.

Projekto partneriai: Baltic Champs ir Kauno technologijos universiteto M-Lab’o iniciatyvinė grupė.

Konsultavo: Marijus Bakas, Dalius Keršys, Paulius Pilipavičius, Dionizas Bajar ūnas, Gediminas Stoškus.

Dėkojame Kęstučiui Montvidui, Ryčiui Urbanskui, Skirmantui Zygmantui, Jonui Karaliui, Jurgiui Garmui ir KTU studentams-savanoriams: Ingai Sidereviči ūtei, Justei Lučinskaitei, Aidui Balčaičiui, Gretai Baltrušaitytei, Antanui Barauskui, Karolinai Rimkutei.

Zooetika yra projekto „Frontiers in Retreat“ edukacinės programos dalis. Projektas „Frontiers in Retreat“ dalinai finansuojamas Europos Sąjungos programos „Kultūra“. Zooetika yra pilotinis KTU medijų laboratorijos – naujos tarpdisciplininių tyrimų institucijos projektas.

Zooetikos paskaitų ir seminarų ciklą remia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, LR Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.

 

Daugiau apie XII Baltijos trienale
http://xiibaltictriennial.cc
www.facebook.com/xiibaltic

 

Daugiau informacijos: www.zooetics.net
Facebook: www.facebook.com/Zooetics
Twitter: www.twitter.com/Zooetics
info@zooetics.net

 

 

Susiję