Baltarusijos AE statybos: melas, išsisukinėjimai ir neskaidrumas

Vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus kylančios Astravo atominės elektrinės (AE) statybos jau beveik įpusėjo. Ši elektrinė statoma Baltarusijai pažeidžiant tarptautinius įsipareigojimus, o dar niekur nenaudotas reaktoriaus modelis kelia susirūpinimą atominės energetikos ekspertams. Tačiau nerimauti dėl būsimos jėgainės yra ir daugiau priežasčių.

Kalbama, jog dėl pasienyje statomos AE Lietuva gali tapti ne tik mažiau patraukli užsienio investuotojams, tačiau gali didėti draudimo kainos. Michail Volčok, Maps.google.com nuotr.Kalbama, jog dėl pasienyje statomos AE Lietuva gali tapti ne tik mažiau patraukli užsienio investuotojams, tačiau gali didėti draudimo kainos. Michail Volčok, Maps.google.com nuotr.

Apie Baltarusijos planus statyti atominę elektrinę valdžios atstovai žinojo nuo pat projekto pradžios. Pasak Lietuvos Žaliųjų partijos pirmininko Lino Balsio, dar 2009 metais, būdamas Prezidentės patarėju, jis ragino nedelsiant mėginti užkirsti kelią šioms statyboms. Tačiau jo siūlymai buvo atmesti. Baltarusijos ambicijos rimtai neatrodė ir tuometiniam Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui. 2010 metais apsilankęs Astrave žiniasklaidos atstovams jis pareiškė, kad netiki Baltarusijos vyriausybės planais statyti elektrinę. Tuo metu premjerui nerimo nekėlė nei pasirinkta vieta visai šalia Lietuvos sienos, nei būsimos AE kokybės užtikrinimas.

Statoma AE rūpi ir Rusijai

Baltarusija nesnaudė. 2011 metų spalio mėnesį pasirašyta statybų sutartis su Rusijos valstybinei korporacijai „Rosatom“ priklausančia UAB „Atomstrojeksport“. Visai netrukus, 2012 metų sausio pabaigoje, Rusijos valstybinis bankas „Vnešekonombank“ ir Baltarusijos „Belvnešekonombank“, vykdydamas Vladimiro Putino duotą pažadą, Maskvoje pasirašė sutartį dėl 10 mlrd. JAV dolerių paskolos elektrinės statyboms. Akivaizdu, kad šios elektrinės statybos tapo prioritetu ne tik Baltarusijai, bet ir Rusijai, kuri puikiai suprato Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekius. Juk būtent tuo metu įsibėgėjo Klaipėdos suskystintų dujų terminalo ir Visagino AE projektai. Rusijos įtaką projektui iliustruoja ir faktas, kad Eurazijos ekonominės komisijos (EKK) kolegija, inicijuota Rusijos vyriausybės komisijos, 2012-ųjų kovą nusprendė netaikyti importo mokesčių įrangai, kuri tiekiama Baltarusijoje statomai Astravo AE.

Pasak Stratfordo kompanijos geopolitikos ekspertų 2012 metais atliktos Baltijos regiono analizės, Rusijai ir taip dominuojant Baltarusijos energetikos sektoriuje, Astravo AE finansavimas yra akivaizdus mėginimas išlaikyti Baltijos šalis savo energetinių išteklių kontrolėje. Astravo projekto svarbą patvirtina ir 2015 metų Valstybės saugumo departamento (VSD) pateikta nacionalinio saugumo grėsmių analizė, kurioje pažymima, kad Astravo AE statybos buvo gana tolygiai tęsiamos, nepriklausomai nuo sudėtingos ekonominės ir politinės situacijos Rusijoje.

Astravo AE bus įdiegti iki šiol nenaudoti rusų gamybos reaktoriai AES -2006. Ergomash nuotr.
Astravo AE bus įdiegti iki šiol nenaudoti rusų gamybos reaktoriai AES -2006. Ergomash nuotr.

Baltarusija nesilaiko tarptautinių konvencijų reikalavimų

Vertinant iš teisinės pusės, 2012 metais pradėti Astravo AE statybų pasirengimo darbai vyko neatsižvelgiant į tarptautinius Baltarusijos įsipareigojimus. 2006 metais šalis yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvenciją (ESPOO), kurioje yra pateikiamos išsamios tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo taisyklės ir jų procedūriniai reikalavimai. Šią konvenciją sudaro dvidešimt straipsnių, kuriuose pateikiami nurodymai, susiję su pranešimais apie strateginius projektus kitoms valstybėms, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų rengimas bei tarpvalstybinių konsultacijų organizavimas. Prieš pradėdamos įgyvendinti valstybinius projektus, galinčius daryti poveikį aplinkai, konvenciją ratifikavusios šalys privalo laikytis nustatytų procedūrų. 2011-ųjų vasarą Lietuva ESPOO konvencijos įgyvendinimo komitetui pateikė skundą, kad Baltarusija nesilaiko numatytų procedūrų.

Baltarusijos vyriausybė nesuteikė informacijos ir savo šalies piliečiams, taip pažeisdama kitą – Orhuso tarptautinę konvenciją. 2014 metais Mastrichte (Olandija) tarptautinė komisija pripažino, kad Baltarusija nesudarė galimybių visuomenei susipažinti su Astravo AE projektu. Šiame susitikime taip pat pažymėta, kad šalis neįgyvendino dar 2011 metų Orhuso konvencijos atitikties komiteto rekomendacijų, nes šalies piliečiams ribojo informaciją ir galimybes komentuoti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Pavyzdžiui, 2012 metų vasarą antibranduolinės kampanijos aktyvistai, kurie ketino įteikti atvirą kreipimąsi, nukreiptą prieš statybų sutarties pasirašymą, tuometiniam Rusijos ministrui pirmininkui Dmitrijui Medvedevui, buvo suimti, o kai kurie įkalinti kelioms dienoms. Visuomenės pasipriešinimas AE statyboms kaimyninėje šalyje ir toliau sistemingai tildomas nuo pat projekto pradžios.

Pasyvios Lietuvos valdžios reakcijos

Reaguodami į įvykius Baltarusijoje Lietuvos atstovai ne tik nepalaikė prieš AE statybas nukreiptos opozicijos iniciatyvos, tačiau pro akis praleido akivaizdžius žmogaus teisių suvaržymus. Negana to, tų pačių metų rugsėjį, prieš atominę elektrinę pasisakančių judėjimų lyderiai – visuomeninės organizacijos „Ekodom“ vadovė ir antibranduolinio judėjimo Baltarusijoje koordinatorė Tatjana Novikova bei judėjimo „Astravo atominė elektrinė – nusikaltimas!“ lyderis, opozicinės Jungtinės pilietinės partijos narys Mikalajus Ulasevičius – buvo neįleisti į Lietuvą, vykdami į čia Seime vykusią konferenciją „Lietuva – Baltarusija: atominės energetikos kaimynystė“.

Anot vieno šios konferencijos organizatorių L. Balsio, tuometinė A. Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė darė viską, kad nekiltų jokių kalbų, nukreiptų prieš atominę energetiką, vardan netrukus turėjusio vykti referendumo dėl Visagino AE statybų. Vėliau T. Novikova, duodama interviu „LRT Klasika“ žurnalistams, išreiškė nusivylimą tokiais Lietuvos valdžios žingsniais. Jos teigimu, anuliavus Šengeno vizą, opozicionieriai gali būti persekiojami savo šalyje ir neturėti kur bėgti. Jai pačiai dėl saugumo pavyko perkelti savo veiklą į Jungtinę Karalystę.

Nepaisant Lietuvos 2011 metais pateikto skundo ir ESPOO konvencijos suformuluotų papildomų užklausų dėl esamų neatitikimų, 2012-ųjų rugpjūtį A. Lukašenka pareiškė, kad AE turi būti pastatyta kuo pigiau, o netrukus buvo pradėti griauti lietuviams ir baltarusiams priklausę vienkiemiai aplink Astravą. Lietuvos valdžia, regis, vis dar skeptiškai žiūrėjo į Baltarusijos planus ir laukė ESPOO įgyvendinimo komisijai pateikto skundo išvadų, kurios 2013-ųjų balandį buvo palankios Lietuvai. Jose buvo skelbiama, kad Baltarusija pažeidė konvencijos reikalavimus dėl kaimyninės šalies visuomenės informavimo, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų teikimo kitai šaliai, dokumentų turinio, planuojamos ūkinės veiklos alternatyvų nagrinėjimo ir galutinio sprendimo dėl veiklos leistinumo. Lietuvos vyriausybė paragino Baltarusijos atstovus atsakyti į visus keliamus klausimus.

Augantys AE kaminai netrukus taps ryškiausiu vieno iš gražiausių Baltarusijoje, Astravo regiono, akcentu. Jerry Meijer, Maps.google.com nuotr.
Augantys AE kaminai netrukus taps ryškiausiu vieno iš gražiausių Baltarusijoje, Astravo regiono, akcentu. Jerry Meijer, Maps.google.com nuotr.

Baltarusijai Lietuvos reikalavimai nė motais

Reaguodami į Lietuvos valdžios prašymus, kaimyninės šalies atstovai vėl persiuntė tuos pačius, daugybę klausimų sukėlusius, 2011 metais sudarytus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, tik šį kartą su daugybe klaidų išverstus į lietuvių kalbą naudojantis, kaip manoma, „Google Translate“ programa. Taip pat surengė Astravo AE pristatymą Lietuvos visuomenei. Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) iš karto pareiškė, kad pagal tarptautines normas toks renginys negali būti laikomas viešuoju svarstymu, kurio reikalauja ESPOO nuostatos, vien dėl fakto, kad vyksta ne Lietuvoje. Vėliau paaiškėjo, kad ataskaitose ir Baltarusijos spaudos pranešimuose faktai apie šį renginį buvo iškraipomi, norint sudarytį gerą įspūdį. Nors Lietuvos Premjeras pareiškė, kad diskusiją tarp Baltarusijos ir iš Lietuvos atsivežtų asmenų galima vertinti tik kaip bandymus viešinti projektą, ir kad Astravo elektrinė negali būti statoma, Vyriausybė jokių konkrečių veiksmų nesiėmė.

Susidaro įspūdis, kad Lietuvos atstovai tinkamai neįvertino Baltarusijos valdžios ciniškos pozicijos tarptautiniams saugumo reikalavimams, o nenorėdami pripažinti parodomojo spektaklio, tarptautine diskusija buvo apkaltinti tuo, kad politikuoja, taip siekdami trukdyti statybų procesą.

Baltarusijos Gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministro pavaduotojas Vitalijus Kulikas, duodamas interviu dienraščiui „Lietuvos Rytas“, negalėjo suprasti, kuo Baltarusijos atsakymai netenkina lietuvių, tačiau pats nesugebėjo atsakyti net į klausimą, kur bus dedamos radioktyvios AE atliekos. Paklaustas apie pagal ESPOO konvenciją privalomą Vilniaus evakuacinį planą atsakė, kad planas dar neparengtas, mat nėra tokios būtinybės: net ištikus avarijai neva grėsmė Lietuvos sostinei nekilsianti. Akivaizdu, kad Baltarusijos veiksmai skirti laikytis ESPOO konvencijos įsipareigojimų yra demonstratyvūs, o šalis net neketina adekvačiai reaguoti į tarptautinius reikalavimus ir rekomendacijas. Nepaisant Lietuvos protesto, 2013-ųjų lapkričio 5 d. Rusijos branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“ pradėjo reaktoriaus statybas.

Statybų kokybę grindžia paviršutinišku vertinimu

Po kelių mėnesių ESPOO konvencijoje Lietuva dar kartą sėdo prie derybų stalo su Baltarusija. Be anksčiau išsakytų ESPOO išvadų pakartojimo, kad Astravo atominė elektrinė pažeidžia Jungtinių Tautų konvenciją ir raginimų laikytis įsipareigojimų, šį kartą Baltarusijos atstovų buvo prašoma kreiptis į Tarptautinę atominės energetikos agentūrą (TATENA), kuri atliktų nepriklausomą Astravo AE aikštelės įvertinimą. TATENA jau buvo atlikusi darbų pasiruošimo vertinimą 2012 metais. Anot Baltarusijos valdžios atstovų, išvados buvo itin palankios. Įsigilinus į TATENA pateiktas išvadas ryškėja, kad tarptautinė misija Minske nustatė tik tai, kad Baltarusijoje yra geros sąlygos saugiai plėtoti atominę energetiką ir tam pakanka specialistų. Tačiau ten taip pat pabrėžiama, kad saugumui garantuoti skirta vadyba neatitinka tarptautinių reikalavimų, reiktų peržiūrėti teisinę bazę susijusią su elektrinės statybomis, branduolinėmis atliekomis ir elektrinės poveikiu šalies gyventojams. Be to, privalu skirti daugiau dėmesio pastato infrastruktūros saugumo priežiūrai ir licencijavimo problemoms. Išvadose nurodoma, kad buvo analizuojama, kaip Baltarusija kuria nacionalinę infrastruktūrą, siekdama palaikyti atominę programą, tačiau netyrė pačios infrastruktūros ir jos rengimo kokybės. Taigi tai panašu į analitinį Baltarusijos pateiktų dokumentų vertinimą, tačiau dėl to, ar jie atitinka realybę, kyla abejonių.

Praėjus trejiems metams nuo prašymų atlikti patikrinimus, pirma iš septynių būsimų TATENA ekspertų misijų įvyks šių metų spalio mėnesį. Tarp numatytų tikslų įvardytas aikštelės vietos pasirinkimo racionalumo klausimas. Tačiau ko jis vertas, kai statybos šioje vietoje vyksta jau ketverius metus? Kitos ekspertų misijos turėtų egzaminuoti infrastruktūrą ir saugumo klausimus. Ar šios ekspertizės bus atliktos 2012-ųjų biurokratiniu stiliumi ar iš tikrųjų analizuos padėtį – bus aišku tik likus keliems mėnesiams iki pirmojo reaktoriaus paleidimo.

Europos Sąjungai (ES) pareikalavus, Baltarusija pažadėjo atlikti ir reaktoriaus streso testus, tačiau jie bus vykdomi tos pačios kompanijos, kuri stato reaktorių. Pasak Lietuvos ambasadoriaus ypatingiems pavedimams Kęstučio Kudzmano, toks patikrinimas negali būti laikomas patikimu dėl šališkumo. Minėti testai turėtų būti atliekami tik nepriklausomų kompanijų.

Astravo AE aušinimui bus naudojamas Neries upės vanduo. Upė yra už 8 kilometrų nuo statomos elektrinės. Maps.google.com nuotr.
Astravo AE aušinimui bus naudojamas Neries upės vanduo. Upė yra už 8 kilometrų nuo statomos elektrinės. Maps.google.com nuotr.

Kas vyksta už uždarų durų?

Reaguodama į teroristines grėsmes, Baltarusijos valdžia dar labiau sugriežtino Astravo AE statybų aikštelės saugumą – pažadėjo dislokuoti karinį dalinį. Nepaisant to, kad kaimyninės šalies vyriausybė apsunkino galimybę gauti tiesioginę informaciją iš statybvietės, iš nepriklausomų žurnalistų ir visuomenės veikėjų surinktos informacijos šiokį tokį vaizdą galima susidėlioti. Baltarusijos opozicija, remdamasi anoniminiais šaltiniais, dar praėjusių metų vasarą teigė, kad paskutiniu metu trečdaliu smuko statybininkų algos, dėl to per 2 tūkst. darbuotojų išėjo iš darbo.

Pasak anoniminio opozicijos šaltinio, darbuotojų liktų dar mažiau, tačiau darbdaviai nepasirašo išėjimo iš darbo dokumentų, o savavališkas pasišalinimas gali turėti didelės įtakos mėginant įsidarbinti kitur. Svarbu paminėti, kad nemaža dalis darbininkų yra ukrainiečiai, kuriems, ekonominių ir politinių sunkumų krečiamoje šalyje, darbą rasti yra sunku.

Anot nepriklausomo Baltarusijos portalo Belsat.eu interviu su vienu iš darbininku, statybų aikštelėje gausu cemento ir kitų medžiagų vagysčių. Pinigai yra grobstomi iš elektrinės biudžeto. Astravo AE skirtose nepriklausomų ekspertų visuomeninės ir ekologinės ekspertizės išvadose teigiama, kad atominių elektrinių statybos faktiškai visada reikalauja sąmatoje numatytų terminų pratęsimo.

Pavyzdžiui, 2008 metų tos pačios rusų kompanijos „Rosatom“ pradėta konstruoti Leningrado AE turėjo pradėti veikti 2013 metais, tačiau statybos planuojamos užbaigti tik 2018 metais. Termino nukėlimą galėjo lemti ir dvi avarijos, įvykusios šioje statybvietėje. Be to, naujų AE statybų patirtys Olkiluote, Suomijoje, antrame Balakovsko AE, Kaliningrado AE Rusijoje ir kitur rodo, kad AE kaina išauga milijardais eurų palyginus su sąmatine kaina. Tačiau nepaisant trečdaliu sumažėjusio darbuotojų skaičiaus, pasaulinės išaugančių statybos kaštų patirties ir nepalankių ekonominių sąlygų Baltarusija oficialiai teigia, kad darbai vyksta pagal numatytą grafiką, o finansinių sunkumų nekyla. Ar tai tik akių dūmimas, o gal  taupoma kokybės kaina?

Lietuva didina spaudimą

Lietuvos politikams prireikė ketverių metų suprasti, kad kaimyninė šalis neketina pripažinti, kad pirmiausia ėmėsi statyti atominę elektrinę, o tik po to chaotiškai ir demonstratyviai ėmė įrodinėti jos teisėtumą ir saugumą.

Baltarusijos valdininkų pastangos parodyti, kad šalis laikosi tarptautinių reikalavimų po to, kai tarptautinės konvencijos pripažino jas pažeistomis, negali būti vertinamos kaip sąžiningos pastangos užtikrinti nuo projekto pradžios neskaidriai statomos AE saugumą. A. Lukašenkos žodžiams, kad statoma elektrinė taps kaulo ašaka, įstrigusia Lietuvos gerklėje, tampant realybe, Lietuva ėmėsi konkrečių veiksmų. Šiuo metu Vyriausybėje kuriamos iniciatyvos apriboti Astravo AE elektros energijos realizavimą ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse ES šalyse. Minint 30-tąsias Černobylio AE avarijos metines A. Kubilius pareiškė, kad Lietuva privalo priimti įstatymą uždrausiantį pirkti Astravo AE pagaminamą elektrą bei neleisti šiai energijai apskritai patekti į Lietuvos energetinius tinklus.

Pasak tarptautinių santykių eksperto Vyčio Jurkonio, užkirtus kelią parduoti Astravo AE pagaminamą elektrą, Baltarusija susidurtų su rimtais iššūkiais, mėgindama išnaudoti pagaminamą energiją ir padaryti elektrinę pelningą. Tai galėtų priversti Baltarusiją nutraukti projektą.

Sunku tikėtis, kad artėjantys Seimo rinkimai pridės konstruktyvumo bandymams sustabdyti Astravo AE statybas. Tačiau, anot Europos Parlamento žaliųjų frakcijos bendrapirmininkės Rebekos Harms, Lietuvos pastangos yra pastebimos ir palaikomos tarptautiniu lygiu.

Patalpinta: Lietuvoje, Sienos