Komunikacijos trūkumas lemia visuomenės nepasitikėjimą svarbiausiomis gynybos struktūromis
Ar Lietuvos žmonės yra pasirengę šalies gynybai? Į šį klausimą net 71 proc. respondentų atsakė: „Ne“. Pasak Lietuvos nacionalinės veteranų asociacijos valdybos nario pulkininko Vaidoto MALINIONIO, taip yra todėl, kad civiliai nesupranta savo vietos gynybos sistemoje, neišmano šios sistemos ir ja nepasitiki. Pulkininkas ragina nustoti apatiškai mąstyti ir imituoti gynybinę veiklą.
Akimirka patikrinimo metu. Ievos Budzeikaitės nuotr. Per mažai žinoma apie kariuomenės reikalus
Šiuo metu – taikos sąlygomis – Lietuva turi 12,5 tūkst. profesionalių kareivių ir tik 2,5 tūkst. rezervinių karių, kurie būtų mobilizuoti karo atveju. Ateityje yra numatyta, kad kryptinga šauktinių sistema rezervinį kareivių kiekį padidins iki 60-70 tūkst. Todėl mobilizacijos atveju reikėtų žymiai didesnių pajėgų, nei šiuo metu Lietuva turi.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Rasa JUKNEVIČIENĖ teigė: „Gynybos situacija Lietuvoje buvo pradėta domėtis tik po Krymo okupacijos, todėl dabar yra proga užpildyti visuomenės informavimo spragas. Reikia viešumo.“
Konservatyvus požiūris ir pilietinių nuostatų stoka jaunimui
„15min.lt” žurnalistas, Ukrainos karštuosiuose konfliktų taškuose dirbęs Dovydas PANCEROVAS teigė, kad visuomenėje yra įsivyravęs pernelyg konservatyvus požiūris į šalies gynybą. Sąvokos „kariuomenė“ atitikmuo žmogui, kuris nesidomi dabartine šalies gynyba ir struktūra, asocijuojasi su sovietiniais laikais buvusia Raudonąja armija, o ši yra palikusi gilią žaizdą žmonių atminty – Lietuvos piliečius imdavo į rekrūtus tarnauti ne saviems: „Įsivaizduojama, kad mūsų kariuomenė – lygiai tokia pati kaip ir sovietiniais laikais, kai drausmė buvo paremta smurtu ir prievarta.“ Šiuolaikinė Lietuvos kariuomenė yra sukurta pagal griežtus NATO standartus.
Be užsisenėjusio konservatyvaus požiūrio ir dezinformacijos, D. Pancerovas mato ir dar vieną svarbią problemą, kuri turi įtakos jaunimo pasyvumui šalies gynybos klausimais. „Problemų dėl valstybės saugumo, socialinės atskirties reikia ieškoti mūsų švietimo sistemoje. Mūsų mokyklose istorija vis dar nėra analizuojama, svarbu tik datos ir pavardės, o ne istorinis kontekstas“, – savo pastebėjimus išdėstė žurnalistas D. Pancerovas.
Pasak D. Pancerovo, mūsų visuomenėje yra daug stereotipų ir tai lėmė užsisenėjęs sovietinis požiūris: tas, kuris moka matematiką – genijus, o tas, kurį traukia prie meno šakų – neprotaujantis. „Sovietmečiu socialinius ir humanitarinius mokslus sąmoningai gesino, kadangi šios mokslo kryptys skatina kritinį mąstymą, o to laikmečio valdžiai nereikėjo kritiškai mąstančių piliečių, nes tokie buvo valdžios priešai – jie norėjo maištauti prieš sistemą”, – pasakojo karo korespondentas.
Todėl pilietinės nuostatos jauniems žmonėms yra labai svarbios – jos yra viena iš priemonių įgyti visuomenės atsparumą propogandos, kibernetinių grėsmių ar informacinių atakų atvejais. „Žmonių motyvacija prisidėti prie valstybės saugumo yra susijusi su švietimu ir valstybės požiūriu į piliečio auginimą”, – D. Pancerovas patikino švietimo svarbą.
Pirmas blynas privalo būti neprisvilęs
Anot „15min.lt” žurnalisto D. Pancerovo, požiūrį į šauktinius lemia pirmasis šaukimas. Todėl svarbu, kad pirmieji žmonės, atliksiantys privalomąją karo tarnybą, būtų motyvuoti ir pavyzdingi. Grįžę šauktiniai po tarnybos dalinsis savo įspūdžiais su civiliais. „Įsivaizduokime, kad po pirmųjų šauktinių pradėsime skaityti straipsnius apie tai, kaip ten buvo blogai arba atvirkščiai – kokia tai buvo gera ir neįkainojama patirtis“, – žiniasklaidos vaidmenį įvardino D. Pancerovas. Svarbu, kad pirmosios patirtys būtų pozityvios, nes tai formuos visuomenės požiūrį.
Taip pat pašnekovas teigė, kad kariuomenė iš pat pradžių nepabrėžė, jog pirmiausiai laukia savanorių. Jis palygino požiūrius skirtinguose kontinentuose: „Demokratinėse valstybėse ir apskritai Vakarų Europoje tarnauti kariuomenėje yra garbė. Kone kiekvienas jaunuolis Lietuvoje žiūri į kariuomenę pro pirštus, tarnybą laiko socialinio gyvenimo pražūtimi“, – pasakojo D. Pancerovas.
Izraelio pavyzdys – privalomoji karo tarnyba visiems. Izraelyje esančios Lietuvos ambasados darbuotojas Darius DEGUTIS sakė: „Kadangi karo tarnyba yra įprastas jaunuolio gyvenimo etapas toje šalyje, kiekvienas stengiasi patekti į kuo geresnę vietą. Ypač didelė atranka yra į oro pajėgas – ten pageidauja tarnauti net 70 proc. jaunuolių.“
Ambasadorius patikino, kad dalinys, kuriame Izraelio jaunuolis atlieka karo tarnybą, yra svarbus ir dėl asmeninio gyvenimo sėkmės: „Juk po tarnystės vaikinas, kai susipažins su merginos tėvais, tikrai turės atsakyti į klausimą, kur jis atliko privalomąją karo tarnybą. Jeigu tai ne prestižinis dalinys – iškart kris akyse.“
Skirtingos kultūros – skirtingos tradicijos. Tačiau žiniasklaida vienareikšmiškai turi didelę įtaką visuomenės pasaulėžiūrai. Šiomis dienomis, atsižvelgusi į konfliktišką geopolitinę situaciją, Lietuvos vyriausybė, siekdama sustiprinti šalies gynybą bei rezervo karių skaičių taikos metu, ėmėsi kryptingų žingsnių – pateikė siūlymą grąžinti šauktinių sistemą. Labai svarbus žurnalistų vaidmuo – ištransliuoti pirmuosius šauktinių įspūdžius. Be to, norint paskatinti jaunimo susidomėjimą šalies gynybos reikalais, reikia imtis ne prievole pagrįstos užgaidos, o įtraukti visus valstybės sektorius. Edukacinė sistema per mažai skatina pilietiškumą. Reikėtų sudominti jaunimą šalies istorija, kad jie motyvuotai patys norėtų atlikti privalomąją karo tarnybą. Juk diskriminacijos nepanaikinsi draudimu lygiai taip pat kaip ir privalomąja karo tarnyba neįdiegsi patriotizmo.
