Vilniaus rinkėjai ir toliau labiau pasitiki politikais vyrais
Pasibaigus savivaldybių rinkimams ir tiesioginiams merų rinkimams, skubama ne tik sveikinti išrinktuosius, bet ir panagrinėti statistiką apie tai, kas artimiausią penkmetį laikys valdžios vadžias. Vienas galimų statistikos pjūvių – miestų tarybų sudėtis pagal lytį. Nors šiuo metu prie valstybės vairo yra nemažai moterų, Vilniaus miesto savivaldybei vadovaus vieni vyrai. Taryboje moterų taip pat bus tik ketvirtadalis.
nmedia/Shutterstock iliustr. Esminiai statistiniai duomenys bei pokyčiai
2007 – 2011 metų Vilniaus miesto taryboje mandatus gavo 9 moterys ir 42 vyrai iš septynių partijų. 2011 – 2015 metų taryboje vietas gavo šešių partijų kandidatai – 16 moterų ir 35 vyrai. Šiemet Vilniaus mieste buvo išrinkti septynių partijų atstovai, 13 moterų ir 38 vyrai.
Nesunku pastebėti, jog lyginant su 2007 metais, 2011-aisiais sostinės taryboje moterų skaičius beveik padvigubėjo, o 2015 m. išliko panašus. 2007 metų taryboje moterų buvo išrinkta nedaug, todėl yra sunku išskirti, kurių partijų atstovių yra išrenkama daugiau. Tačiau 2011 ir 2015 m. aktyviausiai savivaldybių rinkimuose dalyvavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Valdemaro Tomaševskio blokas“ bei Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) politikės. Šios partijos atstovauja konservatorių (TS-LKD ir „V. Tomaševskio blokas“) ir liberalų (LRLS) ideologijas.
Šių trijų partijų atstovės pastarųjų dviejų metų sostinės tarybose sudarė daugiau nei pusę tarybos narių-moterų. Tuo metu centro kairiųjų partijos (LSDP) kandidačių buvo renkama mažiau, nors būtent šios ideologijos partijų vienas pagrindinių prioritetų yra lygybė. Mykolo Romerio universiteto politologo Sauliaus Spurgos teigimu, centro kairiosios partijos, norėdamos užtikrinti lygybę, dažnai nustato moterų kvotas. „Apie jas buvo prakalbusi ir LSDP“, – sakė ekspertas.
M. Jankauskaitės teigimu, faktas, kad labai daug svarbių valstybinių postų užima moterys keičia visuomenės nuomonę – žmonės mato, kad moteris gali puikiai atlikti taip vadinamą „vyro darbą“.
Kodėl vyrų vis dar daugiau?
Gali susidaryti įspūdis, kad dėl iš senovės Antikos atėjusios nuomonės, jog vyrai turi daugiau vadovavimui reikalingų charakterio savybių, rinkėjai labiau pasitiki kandidatais vyrais. Anot S. Spurgos, tokia nuomonė yra labai gaji ir vyrų politikoje taip pat yra daugiau todėl, kad jų daugiau užima vadovaujančias pareigas verslo organizacijose, todėl jie aktyviau ir kandidatuoja. Panašią nuomonę išsakė Lygių galimybių plėtros centro projektų ekspertė Margarita Jankauskaitė. „Pagal nusistovėjusią tradiciją, politiko profesija yra laikoma vyro profesija. Vyrai turi ne tik platesnį finansinį, bet ir socialinį – kultūrinį kapitalą“, – pastebėjo ji.
Moterys nuo seno turi tam tikrų socialinių vaidmenų, tokių kaip rūpinimasis šeima, todėl savaime joms lieka mažiau laiko kitai veiklai. M. Jankauskaitė įvardijo ir kitų priežasčių, trukdančių moterims aktyviau reikštis politinėje arenoje. „Įtakos turi pozicija rinkiminiame sąraše, kandidačių energija, partijos dėmesys moterų dalyvavimui ir geram pasirodymui“, – pabrėžė ekspertė.
Politikių įtaka lyčių pasiskirstymui yra nedidelė
Moterys dėl savo pasyvumo dažnai pačios prisideda prie nelygybės politiniame gyvenime didinimo. M. Jankauskaitės teigimu, Lietuvos politikoje aktyviai veikiančios moterys retai arba išvis nepasisako už tai, kad moterų politikoje būtų daugiau. Be to, anot ekspertės, ir patys piliečiai nenori pripažinti egzistuojant tokią problemą bei priešinasi jos sprendimui. M. Jankauskaitės teigimu, faktas, kad labai daug svarbių valstybinių postų užima moterys keičia visuomenės nuomonę – žmonės mato, kad moteris gali puikiai atlikti taip vadinamą „vyro darbą“. Todėl galima teigti, jog matydamos teigiamą pavyzdį, moterys vis aktyviau dalyvaus politiniame gyvenime.
Tačiau tobulėti yra kur. Rezultatai priklausys ne tik nuo visuomenės nuomonės kaitos, bet ir nuo sistemiškų sprendimų pašalinti nelygybės kliūtis.
