Politologai didesnių vilčių nesisteminėms partijoms neteikia
Po pasibaigusių savivaldybių tarybų rinkimų ir nepartinių kandidatų bei nesisteminių partijų triumfo didžiuosiuose Lietuvos miestuose politologai kracho tradicinėms partijoms nežada, tačiau visuomeniniams rinkimų komitetams gražios ateities taip pat neprognozuoja.
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės ir politinės teorijos katedros prof. dr. Lauras Bielinis įsitikinęs, jog nesisteminės partijos ilgai negyvuos. Iš šešių didžiųjų Lietuvos miestų net keturiuose merais tapo visuomeninių rinkimų komitetų iškelti kandidatai. Kaune mero ir tarybos rinkimus laimėjo Visvaldas Matijošaitis ir jo visuomeninis rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“. Šiauliuose antrajame ture varžėsi du rinkimų komitetų iškelti kandidatai Artūras Visockas ir Valerijus Simulik, Panevėžyje pergalę šventė komiteto „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ lyderis Rytis Mykolas Račkauskas, o Alytaus meru tapo buvęs generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius.
Partinei sistemai pavojus negresia
Nepaisant ryškaus nesisteminių politinių darinių dominavimo šalies didmiesčiuose, partinės demokratijos pralaimėjimu to negalima laikyti ir, pasak politikos ekspertų, tai bus naudinga šalies politinei sistemai. Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės ir politinės teorijos katedros prof. dr. Lauras Bielinis įsitikinęs, jog tokia visuomeninių rinkimų komitetų pergalė į politinę šalies areną įneš daugiau konkurencijos. Vis dėlto jis prognozuoja, jog nesisteminės partijos ilgai negyvuos.
„Partinei sistemai tai nieko nereiškia, nes ji įgauna postūmį veikimui – nauji konkurentai skatina veikti energingiau, – įsitikinęs VDU profesorius. – Ilgainiui rinkimų komitetai persiorganizuos į partijas arba susilies su egzistuojančiomis“.
Tam pritaria ir Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto prof. dr. Algis Krupavičius. Jis teigia, jog savivaldos lygmeniu tokie politiniai dariniai gali dar labiau įsitvirtinti, tačiau pataria nepuoselėti vilčių į parlamentą kandidatuosiančioms nesisteminėms partijoms.
Prof. L. Bielinis neatmeta tikimybės, jog nesisteminių partijų galime išvysti ir Seime po 2016 m. vyksiančių parlamento rinkimų. „Nesisteminių partijų Seime laukti galima tol, kol yra didelis procentas neapsisprendusių ir emocingai reaguojančių į politiką rinkėjų“, – tikina politologas.
Prof. Dr. A. Krupavičius pesimistiškiau vertina visuomeninių rinkimų komitetų perspektyvas rinkimuose į parlamentą. „Nesisteminių partijų balsų dalis Seimo rinkimuose po jų piko 2000 – 2004 metais yra ženkliai sumažėjusi. Panašu, kad ši tendencija išliks ir 2016 metais, tad jų galimybės patekti į parlamentą bus nedidelės“, – Universitetozurnalistas.lt teigė KTU profesorius.
Iškilti leidžia demokratija
Šių rinkimų metu iš 60 savivaldybių visuomeniniai rinkimų komitetai kandidatavo lygiai pusėje – 30 savivaldybių. Iš viso tokių nepartinių darinių Lietuvoje buvo užregistruoti 58, daugiausiai – penki – Šiaulių mieste. Kaune į tarybą siekė patekti 4 komitetai.
VDU profesorius L. Bielinis mano, kad visuomeninių rinkimų komitetų iškilimo priežastys yra glaudžiai susijusios su demokratinės teisinės valstybės principais bei pokyčių valdžioje troškimu.
„Viena vertus, komitetų iškilimą paskatino įstatymas, leidžiantis steigtis tokiems junginiams, kita vertus – energingų iniciatorių valia ir darbas. Manau, kad tai yra dėsningas veiklaus ir organizuoto politikų darbo rezultatas“, – įsitikinęs prof. dr. L. Bielinis
Profesorius taip pat neneigia, jog kai kurių komitetų iškilimą galėjo paskatinti ryškių asmenybių populiarumas. „Akivaizdu, kad Kaune Visvaldo Matijošaičio asmenybėje rinkėjai pamatė tam tikrų lūkesčių realizavimo galimybę“, – teigė VDU politologas.
Išnyks iš politikos
Paklaustas apie kadenciją baigiančio Kauno vicemero Stanislovo Buškevičiaus ir daugelio ekspertų nesistemine partija laikytos „Jaunoji Lietuva“ nesėkmę šiuose tarybų rinkimuose, VDU profesorius atsakė, jog rinkėjams tokios partijos nėra artimos ir vertinamos skeptiškai.
„Ši partija domina labai siaurą visuomenės segmentą. Dalis šios partijos teiginių yra pernelyg nacionalistiniai ir taip sukuriantys distancijas su rinkėju, kai kurie teiginiai trivialūs ir neįtikinantys“, – tvirtina L. Bielinis.
KTU profesorius A. Krupavičius mano, jog „Jaunosios Lietuvos“ nepatekimą į tarybą lėmė ir tai, jog jų balsus susirinko kitos partijos, tačiau kaip ir jo kolega L. Bielinis, neigiamai vertina šios partijos perspektyvas. „Už Stanislovo Buškevičiaus partiją „Jaunoji Lietuva“ net ir jai palankiuose vietos valdžios rinkimuose balsuodavo 5-7 tūkst. rinkėjų ir ji balansuodavo šalia patekimo į miesto tarybą ribos“, – sako A. Krupavičius.
Anot KTU profesoriaus, „Jaunosios Lietuvos“ nesėkmę lėmė ir tai, jog kauniečiai šių rinkimų metu koncentravosi tik į penkis kandidatų sąrašus („Vieningas Kaunas“, TS-LKD, LSDP, LRLS ir K. Pūko „Kaunas – kitokia Lietuva“). Tuo metu po 2011 m. vykusių savivaldybių tarybų rinkimų Kaunui vadovavo 8 partijos ir visuomeniniai komitetai. Pasak prof. dr. A. Krupavičiaus, tokios partijos, kaip „Jaunoji Lietuva“ apskritai gyvuoja neilgai. „Jaunoji Lietuva“ gyvavo ir gyvuoja protesto balsų pagrindu, kurių dalis pastaruoju metu yra sumažėjusi. Ji taip pat yra tipiška netgi ne vieno lyderio, bet vieno asmens partija. Ji iš esmės neturi nors kiek platesnės organizacijos, o tokios partijos ilgainiui išnyksta iš politinės arenos“, – kalbėjo politologas.
Per šiuo savivaldos rinkimus S. Buškevičiaus partija surinko beveik 4 tūkst. balsų ir negavo nei vieno mandato Kauno savivaldybės taryboje. Mero rinkimuose S. Buškevičius su 4,5 tūkst. balsų liko penktas. Lyginant su 2011 m. savivaldos rinkimais „Jaunoji Lietuva“ prarado apie 3 tūkst. rinkėjų ir visus 4 turėtus mandatus Kauno miesto savivaldybės taryboje.
