Po savivaldos rinkimų mažosios partijos sprendžia išlikimo klausimą
Lietuvoje dar neatslūgus savivaldybės ir merų rinkimų nuotaikoms, vienos partijos džiaugiasi gautais mandatais, kitos galvoja kaip taisys ir vykdys savo partijos politiką ateinančius ketverius metus. Bene didžiausias galvos skausmas yra ne didelėms populiarumą prarandančioms partijoms, bet mažosioms. Į savivaldybės tarybas nepatekusių ar vos kelis mandatus iškovojusių mažųjų partijų vadovai iki šių metų galo turi spręsti ir savo partijų išlikimo klausimą.
Politinėje arenoje laukiama pokyčių: mažos partijos bus priverstos jungtis. Nėra finansavimo – nėra ir rezultato
Mažųjų partijų vadovai savo nesėkmes rinkimuose aiškina prastai finansuojamomis rinkiminėmis kompanijomis. Smulkiosios partijos negauna biudžetinių lėšų ir savo rinkimines kompanijas vykdo iš savo partijų nario mokesčio.
Viena iš tokių – Tautininkų sąjunga. Ji visoje Lietuvoje gavusi tik vieną tarybos nario mandatą, kurį Pasvalyje iškovojo partijai atstovavusi Nijolė Matulienė. „Su esamais resursais geresnio rezultato pasiekti ir negalėjome. Kol kas dažnai kovoja pinigai, o ne idėja,“ – teigė Tautininkų sąjungos (TS) vadovas Julius Panka.
Jam antrino ir Lietuvos centro partijos (LCP) vadovas Albinas Stankus, kurio vadovaujama partija iš viso gavo tris mandatus – po vieną Varėnos, Biržų ir Elektrėnų savivaldybėse. „Didžiosios partijos priimamais įstatymais daro spaudimą, kad mažosios partijos likviduotųsi. Negavome bazinio finansavimo, nors su Prezidente šnekėjome, kad jis bus. Vieniems buvo prieinami visi informacijos šaltiniai, o kitiems lėšų užteko tik reklaminiams stendams.“, – apie mažųjų partijų sunkumus kalbėjo A. Stankus.
Mandatas taryboje – laimėjimas?
Mažųjų partijų atstovai sutinka, kad turint vieną ar du mandatus miesto taryboje realiai nenuveiksi nieko. Balsų daugumą turinti partija ir valdo miestą, bet nebūtinai taip, kaip reikalinga miestui.
„Su vienu mandatu tarybos darbui įtakos padaryti negalime, bet galime kelti į viešumą neskaidrius jos sprendimus. Vis dėlto ir vienas narys savivaldybės taryboje suteikia pranašumų, nes rajono gyventojai žinos apie mūsų partiją, jos veiklą ir tikslus“, – teigė J. Panka.
Mažųjų partijų vadovai savo nesėkmes rinkimuose aiškina prastai finansuojamomis rinkiminėmis kompanijomis.
Partijų vadovai sutinka, kad partija, būdama savivaldybės tarybos mažumoje prieš rinkimus deklaruotų tikslų neįgyvendins. „Iš esmės visos savivaldybėse esančios opozicinės partijos nemoka vykdyti opozicinio darbo. Valdančioji partija dirba, ką nori ir blokuoja naudingus miestui opozicijos siūlymus, kad opozicija nesusikrautų politinių dividentų. Tokie žaidimai kenkia patiems miestams. Vienas mandatas svarbus tik tada, kai valdančiosios ir opozicinės partijos balsai pasiskirsto po lygiai, o mažosios partijos vienas mandatas lemia priimamus sprendimus“, – įsitikinęs LCP lyderis A. Stankus.
Įžvelgia ir trūkumų, ir privalumų
Nuo 2015 metų gruodžio 14 d. politinės partijos turės turėti ne mažiau 2000 tūkstančių narių. Šiuo metu užtenka tūkstančio. Visi kalbinti mažųjų partijų atstovai teigė svarstantys tarpusavio susijungimo galimybes. Vieni įžvelgia privalumų, kiti – trūkumų.
„Atskirai nedidelėms partijoms išgyventi praktiškai neįmanoma. Reikės jungtis, derinti savo programines nuostatas, kas iš esmės nėra gerai įgyvendinant atskirus partijų siekius. Tai prieštarauja europinei praktikai ir demokratijai. Tokie valdančiųjų partijų priimti įstatymai – siekis atsikratyti mažaisiais konkurentais“, – komentavo A. Stankus.
Pensininkų partijos vadovas Vytautas Jurgis Kadžys nieko blogo partijų jungimo atžvilgiu nemato: „Mūsų narių skaičius dėl natūralių priežasčių sistemingai mažėja, bet ir sistemingai pasipildo. O susijungimas su tokiomis kaip Valstiečių ir žaliųjų partija ar partija „Jaunoji Lietuva“ tik sustiprintų mūsų pozicijas, nes dabar pensininkai didžiųjų partijų yra suskaldyti.“, – įsitikinęs V. J. Kadžys.
Panašu, jog Lietuvos politinėje arenoje įvyks pokyčių. Iš politinio žaidimo iškris smulkiausieji žaidėjai arba taps stipresni susivieniję.
