Antanas Šileika: „Gyvenime reikia mokėti ir pasijuokti, ir išspausti ašarą“

Neseniai Lietuva atrado puikų lietuvių kilmės Kanados žurnalistą, rašytoją, literatūros kritiką, anglakalbį, Humberio kolegijos Rašybos katedros direktorių Antaną Šileiką. „Stebuklas, kad Lietuva priėmė mano parašytas knygas“, – džiaugėsi rašytojas po knygos „Pirkiniai išsimokėtinai“ pristatymo.

A. Šileika prisiminė, jog romaną kurti jį paskatino žmona, sakiusi, jog reikia įamžinti tėvų atisiminimus bei įrodyti Lietuvos egzistavimąA. Šileika prisiminė, jog romaną kurti jį paskatino žmona, sakiusi, jog reikia įamžinti tėvų atisiminimus bei įrodyti Lietuvos egzistavimą.

„Pirkiniai išsimokėtinai“ – tai Lietuvos partizanų herojiška drama su santūriu humoru ir švelnia ironija. Vaizdingos buitinės detalės, lydinčios šeimos peripetijas, puikiai atskleidžia gyvenimo Kanadoje atmosferą šeštajame ir septintajame dešimtmetyje.

Kanadoje gimęs ir gyvenantis rašytojas prisipažįsta, kad jis nelabai gerai moka lietuvių kalbą, tačiau savo šaknų nepamiršta. A. Šileika nėra linkęs savęs pervertinti sakydamas, jog yra tikras patriotas. Tokiu jis pavadintų savo Kanadoje gimusį sūnų, kuris išmokė ukrainietę žmoną kalbėti lietuviškai, o pats ketina stoti į armiją bei planuoja tolesnius karjeros žingsnius.

Paryžius ar Kanada?

Pašnekovui keletą metų teko gyventi ir Paryžiuje, tačiau jis nusprendė grįžti atgal į Kanadą ir ten apsistoti visam laikui. Viena iš grįžimo priežasčių buvo darbas literatūriniame prancūzų žurnale „Paris Voices“. Lietuvių kilmės žurnalistui trūko angliškai kalbančios aplinkos ir angliškos literatūros, todėl A. Šileika pasiryžo grįžti. „Jeigu Paryžiuje amžinai gyveni kaip išeivis, tai ir lieki emigrantas kitame pasaulyje“, – teigė knygos „Pirkiniai išsimokėtinai“ autorius.

Taip pat sugrįžti reikėjo ir dėl senstančių tėvų, juos tekdavo dažniau lankyti ir prižiūrėti. Galėdamas praleisti daugiau laiko su tėvais, jis kaupė naudingą medžiagą iš savo tėvo ir žmonos tėvų gyvenimo.

Kanada A. Šileikai nebuvo svetima. Ten gimęs jis rasdavo vis kitos veiklos. Taip rašytojas tapo Humberto kolegijos Rašybos katedros direktoriumi. „Ši kolegija – labai didelė. Iš pradžių buvau emigrantų anglų kalbos mokytojas, žurnalistų anglų gramatikos mokytojas, vėliau anglų literatūros dėstytojas ir galiausiai pradėjau leisti romanus bei užėmiau kolegijos direktoriaus postą“, – sakė pašnekovas.

Romanas parašytas žmonos dėka

A. Šileikos žmona paskatino rašytoją kurti romaną. Ji vis ragino vyrą įamžinti ir tėvų atsiminimus, tad 1995 metais, apimtas silpnybės jausmo, ėmėsi naujos knygos. „Kanadoje Lietuvos niekas nesuvokė, ji tarsi neegzistavo. Pagalvojau: jeigu Lietuva neegzistuoja, tuomet ir aš neegzistuoju. Supratau, jog reikia parašyti knygą, įrodyti mūsų egzistavimą“, – atsiminimais dalijosi A. Šileika.

Po pietų rašytojas dirbdavo žurnalistinį darbą, o ryte rašydavo knygą. Kūrybos metai buvo palankūs A. Šileikai, kadangi tuo metu jis turėjo vienerius laisvus metus nuo darbo. „Kūrinį buvo taip lengva parašyti! Sakydavau, kad tai pats lengviausias dalykas mano gyvenime. Labai greit bėgo ta mano plunksna“, – pasakojo rašytojas.

Knyga „Pirkiniai išsimokėtinai“ nėra biografinė, nors joje yra atskleidžiama daug rašytojo gyvenimo faktų ir istorijų

Knyga „Pirkiniai išsimokėtinai“ nėra biografinė, nors joje yra atskleidžiama daug rašytojo gyvenimo faktų ir istorijų.
Knyga „Pirkiniai išsimokėtinai“ nėra biografinė, nors joje yra atskleidžiama daug rašytojo gyvenimo faktų ir istorijų.

A. Šileikai smagiausias pats rašymo procesas. „Pirmus puslapius lengviausia kurti. Vėliau pasidaro nuobodu, atsiranda problema, reikia ją įveikti. Kūrinys kaip mašina: vedi vedi, neužvedi, bet mašina staigiai užsiveda, pati ir važiuoja. Kurdamas jaučiu, kad ne aš pats rašau, o kūrinys tarsi save rašo“, – kūrybos subtilybėmis dalijosi A. Šileika.

Kodėl rašytojas taip pavadino savo kūrinį?

„Senais laikais, kai nebūdavo kreditų, galėdavai nueiti į parduotuvę ir kasdien išleisti po kelis dolerius, o didesnę prekę gaudavai po dešimties ar penkiolikos savaičių. Taigi geidžiamų pirkinių reikėdavo palaukti.

Nors knygoje gausu autoriaus gyvenimo faktų, ji nėra biografinė. „Aš parenku įdomią istoriją iš savo gyvenimo ir ją perkuriu. Savita melagystė – faktas tikras, tačiau gerokai pagražintas, sutirštintas. Mano romanai – skirtingi. Viename rasite komedijos, kitame – tragedijos atspalvių, tačiau visuose – dalį Lietuvos fragmentų“, – pasakojo A. Šileika.

Patalpinta: Kultūra, Knygos