Knygų mugėje – apie miško brolius
1000 pasakojimų, 4000 nuskaitytų nuotraukų, 550 valandų įrašų trukmė, 33500 žmonių vardai – tokie milžiniški skaičiai skambėjo 16-toje Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje, Romo Kauniečio knygos „Laisvės kovotojų prisiminimai” pristatymo metu. Leidykla „Margi raštai”, tęsdama leidinių apie pokario laisvės kovas seriją, išleido jau devintąją knygą.
Partizanai. Iš R. Kauniečio surinktų nuotraukų archyvo „Tema skaudi, o kartu nepaprastai įkvepianti, sutelkianti. Kiekvieną kartą kalbėdami prisimename savo asmeninę, šeimos, draugų, kaimynų, bendruomenės istorijas”, – renginį pradėjo archeologas Vykintas Vaitkevičius. Pristatyme taip pat dalyvavo ir į klausimus atsakinėjo knygos sudarytojas Romas Kaunietis, mokslininkai Aistė Petrauskienė ir Darius Juodis, „Margi raštai” leidyklos vadovas Sigitas Ladukas. Jis pabrėžė, jog kitų metų mugėje bus pristatyta dar viena šios serijos knyga, o ši dar tikrai nebus paskutinė.
R. Kauniečiui 2014 metais buvo suteikta Kalbos premija už Lietuvos laisvės kovų dalyvių lituanistinio garso ir vaizdo archyvo sukūrimą. Kadangi Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje nebuvo galimybės pasakyti visą savo kalbą, R. Kaunietis ją perskaitė susirinkusiems į knygos pristatymą. „Didžioji dalis laisvės kovotojų nepalūžo, jie liko ištikimi tautos laisvės kovų priesakams, todėl jų gyvosios atminties įamžinimą pasirinkau kaip gyvenimo tikslą”, – taip savo pareigą surinkti ir užrašyti kuo daugiau prisiminimų apie laisvės kovas paaiškino autorius.
Toliau pokalbį tęsė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Aistė Petrauskienė. Ji paminėjo, jog „Laisvės kovotojų prisiminimai” – ne tik knyga, kurią varto žmonės, ieškodami pažįstamų pavardžių. „Tai laisvės kovų šaltinis, kurį jau tyrinėja mokslininkai, kurį paima kaip sakytinės istorijos išsaugotą, užrašytą lopinėlį”, – apie knygą kalbėjo istorikė.
„Partizanaujantis mokslininkas, žmogus susiliejęs su istorija”, – taip gražiai Darių Juodį apibūdino V. Vaitkevičius. Samanų spalvos uniforma, ilgi auliniai batai, lietuviška trispalvė išties priminė miško brolį. Istorikas lygino žmonių prisiminimus ir dokumentus: „KGB archyvai užrašytiems prisiminimams suteikia atitinkamą atspalvį, papildo arba paneigia kai kurių pasakotojų faktus, gerokai patikslina pačių įvykių chronologiją.” Pasak D. Juodžio, žmonės dažnai užmiršta pavardes, dienas, klaidingai įtaria kitus dėl išdavystės, o saugumo dokumentai tiksliai nurodo aplinkybes, asmenis, datas. Todėl knygoje šalia prisiminimo, kaip pastaba ir įrodymas yra ir saugumo dokumentas.
Daugiausiai diskusijų sukėlė klausimas apie šaulius ir partizanus. Knygos sudarytojai teigė, jog partizanai buvo be patirties – ėjo į miškus ir nesuprato, kaip reikia kovoti, koks priešas jų laukia. Visa karinė patirtis atėjo per kraują – draugų ir artimųjų žūtis. Tačiau salėje atsirado tokių, kurie primygtinai teigė, jog partizanai sėmėsi patirties iš Šaulių sąjungos. Istorikai mėgino aiškinti, kad klaidinga yra sieti šaulius su partizanais, nes jie, visų pirma, buvo pilnamečiai, atėjo iš šaulių šeimų, juos veikė šaulių dvasia, o vidutinis partizanų amžius buvo 22 metai, dauguma jų net nebuvo pilnamečiai, jokių pasiruošimo pratybų jie neturėjo, savo tikslų pasiekė per kraują.
R. Kauniečio knyga nepaprastai didi, kupina tikrų pasakojimų, skaudžių ir sunkių prisiminimų. Buvusių partizanų gretos jau retėja, svarbu išsaugoti gyvą jų atminimą, todėl knygos sudarytojai turi kilnų tikslą – skelbti žinią, kad ateinančios kartos žinotų tikros laisvės kainą, kiek kraujo ir ašarų buvo pralieta. „Teišlieka mūsų pokario istorija nebūtinai graži ir herojiška, tegul ji bus skausminga ir teisinga, duobėta kaip visos mūsų tautos istorijos kelias”, – knygos pristatymą baigė Romas Kaunietis.
