Vilniaus knygų mugėje – ir Vytauto Mačernio kūryba
Nors šių metų Vilniaus knygų mugės šūkis ̶ „Istorija įdomesnė, kai ji – detektyvas’’, ne visi populiarumo sulaukę renginiai yra susiję su kūriniais apie nužudymus. Vienas iš tokių – Vytauto Mačernio poezijos rinkinio ,,Man patiko tik vandenys gilūs’’ pristatymas, kuriame dalyvavo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis, šio instituto mokslininkas ir knygos sudarytojas Manfredas Žvirgždas bei aktorius Andrius Bialobžeskis.
Rinkinio ,,Man patiko tik vandenys gilūs’’ viršelis. Nuotr. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidykla. Likus pusvalandžiui iki renginio pradžios į salę rinkosi pirmieji svečiai, o netrukus ėmė plūsti vis daugiau susidomėjusių skaitytojų. Žmonių gausa džiugino ir renginio organizatorius. G. Vaškelis netgi juokais paklausė, ar svečiai kartais nesuklydo, atėjo tikrai į tą renginį, į kurį norėjo.
Leidybos centro vadovas kalbėjo apie skaitytojų meilę V. Mačernio poezijai. G. Vaškelio manymu, autoriaus eilėraščius gali suprasti tiek subrendęs keturiasdešimtmetis žmogus, tiek ir jauna, gyvenimo prasmės ieškanti asmenybė. Vadovas taip pat priminė apie rašytojo Alfonso Nykos – Niliūno netektį. Jis – ilgiausiai gyvenęs poetas žemininkas, daug nuveikė populiarindamas Vytauto Mačernio kūrybą. Antras neseniai anapilin išėjęs asmuo, pažinojęs Mačernį – aktorius Donatas Banionis. Manoma, jog jis buvo vienas paskutiniųjų arba net paskutinis, matęs poetą gyvą.
Knygos sudarytojas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkas Manfredas Žvirgždas rinkinį „Man patiko tik vandenys gilūs‘‘ parengė remdamasis tuo, ką sudėjo Vytautas Kubilius į amžinai jauno poeto rinkinį ,,Po ūkanotu nežinios dangum‘‘ (išleistą 1990 m.). Tiesa, paskatintas G. Vaškelio, M. Žvirgždas prisipažino, jog neįdėjo kelių eilėraščių, kurie, jo manymu, buvo ne taip gerai pavykę. Rinkinyje taip pat galime rasti CD su Andriaus Bialobžeskio įgarsintomis V. Mačernio eilėmis.
Rinkinys ,,Man patiko tik vandenys gilūs‘‘ išsiskiria tuo, jog jame yra du nauji, prieš kelis metus atrasti eilėraščiai: „Po milijono metų, gal daugiau…“ ir „Kai ašen kartą po ilgų kelionės metų…“. Juos Maironio lietuvių literatūros muziejui perdavė poeto sužadėtinė Bronė Vildžiūnaitė. Nauji eilėraščiai, M. Žvirgždo manymu, galbūt nėra tokie išsiskiriantys, tačiau papildo kolekciją. Vienas iš jų skaitytojams primins garsiąsias poeto „Vizijas‘‘. Knygos sudarytojas nuogąstavo, jog iš trijų sąsiuvinių, kuriuose Vytautas Mačernis užrašė savo eilėraščius, išliko tik du, o trečias turbūt niekada nebus rastas. Kita vertus, mokslininkas nelinkęs į kraštutinumus: ,,Atrandama V. Mačernio eilių nuorašų, todėl gali būti taip, jog pasirodys ir daugiau anksčiau nepublikuotų eilėraščių“.
Poezijos rinkinį papildo ir poeto laiškų ištraukos. Pasak A. Bialobžeskio, laiškuose išryškėja trys Mačernio santykiai su pasauliu: idealistiniai, pakylėti – su kūryba, įtempti – su Brone, ir tokie pat – su jo motina. Aktorius pabrėžia, jog korespondencija – labai asmeniška, intymi. Kita vertus, laiškai leidžia geriau pažinti poetą, jo jausmus. Prieš išeidamas į sceną deklamuoti poeto kūrybos, Bialobžeskis dar papasakojo apie tai, kaip į Mačernį reaguoja publika, atėjusi pasiklausyti poezijos. Jo manymu, šis autorius yra ypač mėgstamas dėl savo paprastumo, suprantamumo. „Kai skaitau Vytauto Mačernio ir Sigito Gedos eilėraščius, matau didelį kontrastą tarp šių poetų, ̶ atvirauja aktorius. ̶ Tačiau Mačernio eiles svečiai sutinka su didesniu džiaugsmu.“
Pristatymo pabaigoje A. Bialobžeskis padeklamavo garsiausias eiles, kaip antai „Aš pažinau karalių tavyje“, ištraukas iš „Sonetų“. Tarp skaitytų darbų buvo ir vienas iš laiškų, siųstų Bronei Vildžiūnaitei. Susitikimą aktorius baigė padeklamavęs ištrauką iš V. Mačernio poezijos rinkinio „Vizijos“.
