Žinoma, atsirado ir nepasitenkinusių žmonių. Portalo „bernardinai.lt“ komentatoriai rašė, jog viršelio dizainas „popsinis“ ir jame akivaizdžiai jaučiama komercija. Kiti klausė, kodėl šį leidinį reikėjo skirti moterims? Yra religinių leidinių vaikams – suprantama, dėl amžiaus. O kodėl reikėtų išskirti moteris? Ar tai tik dar vienas pigus marketingo triukas?

Šių metų knygų mugėje „Šventojo Rašto moterims“ pristatyme dalyvavo idėjos sumanytoja Aušrinė Šečkuvienė. Prisiminusi neigiamus komentarus ji jų nepaisydama publikai tvirtino, jog šio leidinio Lietuvai tikrai reikėjo. Tai nėra supaprastintas Šventojo Rašto variantas: „neadaptuotas ir nepamažintas“. Idėja gimė keliaujant, pavydžiai stebint kitose šalyse (Amerikoje, Austrijoje, Vokietijoje) jau išleistus panašius leidinius. „Kaip smagu, kad šios moteriškės gali turėti kažką, joms labai ypatingo, kitaip pateikto, su gražiomis iliustracijomis“, – svarstė Aušrinė. Be to, moterį įkvėpė jos dukros: redaktorės manymu, „Šventasis Raštas moterims“ – puikus palikimas, išleidžiant atžalas į pasaulį.

Šis leidimas, nuo visiems įprasto Šventojo Rašto, skiriasi tam tikromis sudedamosiomis dalimis. Knygoje yra puslapiai, kuriuose palikta vietos įklijuoti artimųjų, žmonių, už kuriuos meldžiatės, nuotraukas. Šis leidinys, anot Aušrinės Šečkuvienės, turėtų tapti labai asmenišku. Taip pat knygoje yra spalvotų puslapių su nuotraukomis, įrašais, citatomis, kurie skirti „poilsiui“. Mane kiek sugluminusi knygos dalis – palikti tušti lapai, pavadinti „Jis man kalbėjo“. Čia moterys gali įrašyti, ką Dievas „prašnekėjo“ joms, tam, kad neužmirštų ir galėtų tai įamžinti. Ateistai išsigąs ir nesupras, kritiškesni žmonės prunkštels. Na, bet kažkam turbūt to reikia. Dar viena keistenybė – knygos gale esantis vokas „Viešpaties pabučiavimams“. „Kai jis mane pasikviečia į pasimatymą – Jis kalba ir rodo dalykus tokius, kurių joks vyras negali padovanoti man… Ir jums taip pat. Drąsiai galiu vadinti Jį savo mylimuoju,“ – pasakojo Aušrinė Šečkuvienė, toli gražu ne apie savo vyrą, sėdėjusį auditorijoje.

Kaip ir kiekvienas reiškinys, dalykas, veiksnys, taip ir šis leidinys gali susilaukti tiek džiaugsmingų, tiek labai neigiamų emocijų. Galime laikytis nuomonės, kad Šventasis Raštas – klasikinis dalykas, nereikalaujantis pagražintų leidimų, priedų ir kitokių komercinių triukų. Bet turbūt bus teisūs ir tie, kurie sakys, kad religingai moteriškei, pavargusiai nuo buities ir kasdienių darbų, į lentyną maloniau pasidėti knygą gėlėtu viršeliu nei paprastą. Taip pat visada yra ir finansinė pusė – „Šventasi Raštas moterims“ kainuoja 40€. Kai tuo tarpu tradicinį Šventąjį Raštą galime rasti už 10€ ir mažiau. Mano nuomone, tikrai nuoširdžiai religingam žmogui svarbu yra šventosios knygos turinys, jos prasmė, o ne viršelis ar iliustracijos. Juk ir pieną parduotuvėje perkame tą, kuris skanesnis, o ne tą, kurio pakuotė dailesnė.

Susiję