Naujausia L. Donskio knyga žymi „ego“ žanro atgimimą
Šalies knygynų lentynas papildžiusioje L. Donskio knygoje „Paprastos tiesos“ – pribloškiantis autoriaus gebėjimas ieškoti ir surasti tai, kas paprastai stebina skaitytojus. Pasirinkdamas rašyti pirmuoju asmeniu, L. Donskis prikėlė patį „ego“ žanrą ir sugebėjo iš naujo atverti patirtis ir tiesas, kurios, pasak jo, visos slypi praeityje. Pristatyme, vykusiame Vilniaus knygų mugėje, mintimis apie knygos išskirtinumą dalijosi pats autorius, profesorius Šarūnas Liekis, fotografė Jolanta Donskienė ir filosofas Gintautas Mažeikis.
Naujoji L. Donskio knyga pristatyta Vilniaus knygų mugėje. Autorės nuotr. „Paprastos tiesos“ – tai trečioji L. Donskio aforizmų, refleksijų ir trumpų istorijų trilogijos dalis. Autorius pabrėžia, kad joje, priešingai nei kitose dalyse, daugiau gero humoro, kurį jis pats itin vertina. Pasak L. Donskio, kai patiri daug įtampų, lengvumas yra didžiausias apdovanojimas. Politinės patirties ciklas, kurį savo trilogijoje įrašė autorius, šioje dalyje įgija „maskaradiškumo“ – neplanuoto ir nestruktūruoto, natūralaus linksmumo,pasižyminčio nepiktu juoku bei ironija.
Profesoriaus Š. Liekio teigimu, knygoje „Paprastos tiesos“ aforizmų forma kalbama apie tai, ką kūrėjas mato aplinkui. Šioje trilogijos dalyje aforizmai vartojami susipynimo su aplinka kontekste, neatskiriamame nuo praeities, kuri L. Donskiui yra visa ko šaltinis. Profesoriaus nuomone, L. Donskis sugeba sujungti praeitį. Vizijos, besiremiančios aforistine tradicija, pasak Š. Liekio, turi reikšmę, nes bando sutvarkyti autoriaus mintis ir aiškiai jas išreikšti.
L. Donskis, paklaustas apie knygoje atrandamą cinizmą, artimą vadinamajam „maskaradiškumui“, atsako, jog tai padeda suprasti politinę tikrovę. Autorius pateikia linksmą pavyzdį iš savo patirties: kuomet jis kalbasi su politikos profesionalais, kartais ima šypsotis ir ne dėl to, kad jie juokingi, o todėl, kad jo galvoje išnyra vaizdinys matyto europinio paveikslo, ar kitokio kūrinio, kuris visiškai tiksliai atkartoja kalbančiojo išsakytas mintis. Jis pastebi, jog pasaulyje beveik nieko naujo nebevyksta, visos patirtys išgyventos, taigi galima mokytis, semtis iš praeities. Autorius jaučia didelę meilę Europos kultūrai.
L. Donskis konferencijoje prasitarė, kad jaučiasi daug saugiau rašydamas akademines knygas, ypač anglų kalba. Rašyti gimtąja kalba – daug intymiau ir asmeniškiau. F. Nyčė, A. Šopenhaueris taip pat vartojo aforizmus, tačiau L. Donskio aforizmai kitokie. Jo žodžiai apjungia patirtį. Paties kūrėjo nuomone, tai apnuogina, dėl to svarbu žinoti, kada reikia sustoti ir leisti skaitytojui pačiam interpretuoti. L. Donskis prisipažįsta, kad daug laiko praleidžia grynindamas savo tekstus, juos šlifuodamas, išmesdamas žodžius. „Bus per daug – bus neskoninga“,- sako jis. „Paprastos tiesos“ – filosofijos ir literatūros jungtis, joje nėra aiškaus atskyrimo. Skaitytojui autorius leidžia atsirinkti.
Naujausia L. Donskio knyga iliustruota J. Donskienės fotografijomis. Menininkė neprisiima visų nuopelnų sau, konferencijos metu ji padėkojo leidyklai „Versus Aureus“ už puikų maketavimą. Fotografė atmeta kūrybos kančias. „Fotografuoju tik tai, kas man įdomu“,- sako ji. J. Donskienė prisipažįsta turinti galimybę keliauti su L. Donskiu, net rinktis, kur norėtų vykti. Fotografė pabrėžia, jog knygos viršelis, kuriame pavaizduota Maidano aikštė Kijeve, buvo išrinktas jau prieš kelis mėnesius. Šią dieną, kai Ukrainoje vyksta neramumai, jai toks knygos viršelio pasirinkimas atrodo simboliškas.
Viskas baigiasi, o išeiti reikia laiku, be skambių manifestų. Ši knyga L. Donskiui – tai perėjimas iš vienos fazės į kitą. Autorius tikisi, kad jam pavyko „bent kiek priartėti prie retai pasirodančio ir patiriamo stebuklo, vadinamo tikrąja literatūra“. Trilogija baigta, tačiau autorius pažada, jog tai – ne paskutinė jo knyga.
Šis darbas – atlikta bakalauro žurnalistikos studijų programos dalyko „Žurnalistikos žanrai“ užduotis. Vadovė – dr. Jolanta Mažylė.
