Poezijos knygoje vaizduojama velnio ir žmogaus kova
Nedideliame leidyklos „Kauko laiptai“ kūrybiniame kampe aidėjo juokas, filosofiški pašnekesiai tarp šalies poezijos atstovų. Tarp šių kultūros meistrų buvo sunku nepastebėti žaisminga kaklaskare pasidabinusio poeto Jono Kalinausko. Tą penktadienį rašytojas dar kartą susirinkusiems žiūrovams pristatė savo tryliktąjį poezijos rinkinį „Mano sodo vagis“. Tai buvo vienas iš daugelio tą savaitgalį šurmuliavusios „Knygų mugės 2014“ renginių.
„Mano sodo vagį“ J. Kalinauskas apibūdina kaip penkių ar net šešių sluoksnių kūrinį, kurio pagrindas –velnio kova su žmogumi, o jos kulminacija – mirtis. 15min.lt/Irmanto Gelūno nuotr. „Niekaip nesuprantu, kodėl aš Jums atrodau įdomus?“, – nuostabos neslėpė J. Kalinauskas, paklaustas, ar galėtų atsakyti į keletą klausimų apie savo kūrybą dar prieš prasidedant knygos pristatymui. Rašytojas kuklinosi, jog nesitiki sulaukti didžiulio gerbėjų antplūdžio. „Pristatymas truks tik apie dvidešimt minučių“, – spėliojo jis. Tačiau jo mintys neišsipildė – kalbos apie „Mano sodo vagį“ konferencijų salėje netilo daugiau negu valandą.
Kiek vėliau kūrėjas taip pat pripažino, jog savo kūrybą jis lygina su Johano Volfgango fon Gėtės knyga „Faustas“, kurioje atsispindi šėtono ir mirtingojo konfliktas. „Mano sodo vagį“ rašytojas apibūdina kaip penkių ar net šešių sluoksnių kūrinį, kurio pagrindas – tokia pati velnio kova su žmogumi, o jos kulminacija – mirtis. „Man atrodo, kad mirtis yra viena pačių objektyviausių žmogaus gyvenimo patirčių, daug reikalingesnė už patį gyvenimą“, – teigė poetas.
Po trumpo pokalbio su rašytoju suskubome keliauti į konferencijų salę, kurioje turėjo vykti pristatymas. Jį pradėjo poetas Viktoras Radžianskas teigimu, jog knyga ,,Mano sodo vagis” buvo neplanuota, tačiau jau nuo pirmųjų akimirkų buvo aišku, kad ji neliks nepastebėta: „Lengva atspėti šį dalyką, nes pirmas įspūdis knygą perskaičius – ji kunkuliuoja, ji yra verdanti. Tai nėra drungna knyga, ji yra karšta, emocinga“.
Poeto mintims pritarė literatūros specialistė Neringa Mikalauskienė. Ji džiaugėsi, jog gali pasidalinti įspūdžiais apie šią, jos teigimu, atšiaurią, tačiau įdomią poezijos knygą. „Ši knyga įdomi tuo, kad ne iš karto įsileidžia. Skaitai vieną kartą, skaitai kitą kartą ir klausi, kodėl šita knyga tokia savotiška? Bet kartu jos negali paleisti iš rankų, nes atsiveria vis kažkokios naujos prasmės“, – įspūdžiais dalinosi kritikė.
„Kuo toliau skaitau, tuo labiau darosi neaišku“, – juokdamasis savo kalbą pradėjo knygų kritikas, poetas Justinas Kubilius. Jis stebėjosi, kaip savo knygoje J. Kalinauskas tarsi viską sukeičia vietomis ir nebegalioja ribos tarp realybės, sapno ir svajonės. Anot kritiko, šis rašytojas – egzistencinis poetas, kadangi jo erdvėlaikis, kurį jis sukuria savo poezijoje, priima visus: artimus, buvusius ir būsimuosius, kurie yra nujaučiami. „Sodo vagis padeda atrasti dvasinę patirtį per praradimą, todėl Jonas ir sako, kad mano sodo vagis mano artimas“, – teigė literatūros analitikas.
J. Kubilius šią poezijos knygą lygino su Vinco Mykolaičio – Putino poema „Somnambulas“, konkrečiai – poetines priemones, dvasines lyrinio subjekto būsenas: „Čia, kaip ir „Sommambule“, yra ryšys tarp tikrovės ir sapno“. N. Mikalauskienė laikėsi kiek kitokios nuomonės – ji „Mano sodo vagį“ lygino su detektyvu, kuriame tarsi iš nuotrupų turi sudėlioti vaizdą, lyg kažkas nutylima, nepasakoma.
Pristatymo metu pats knygos autorius prisipažino, jog dažniausiai knygas rašo kaip prozos atstovas: „Iki šiol nežinau, kaip jos „pasirašo“. Stebuklų stebuklas“. Pasak rašytojo, savo kūryboje didžiausią dėmesį jis skiria žmogaus supratimui, siekia sužinoti, kodėl yra taip, o ne kitaip: „Kodėl taip duota ir žmogus nuo tos duotybės niekur negali pabėgti?“.
J. Kalinausko „Mano sodo vagis“ tarptautiniame festivalyje „Poetinis Druskininkų ruduo“ tapo Jotvingių premijos nugalėtoja, taip pat nominuota kaip viena iš geriausių 2013 metų poezijos knygų „Metų knygos“ rinkimuose, pateko į kūrybiškiausių 2013 metų knygų dvyliktuką.
