Klasika atgimė knygų mugės diskusijose

15-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė buvo skirta klasikinei literatūrai ir Kristijono Donelaičio 300-ioms gimimo metinėms. Vienas ryškiausių kultūros renginių Lietuvoje suteikė galimybę dalyviams ir lankytojams pažvelgti į klasiką iš arčiau. Mugėje buvo galima pasiklausyti K. Donelaičio poemos ,,Metai“ skaitymų, susipažinti su parodomis ar galerijomis ir visa tai aptarti diskusijose.

Dr. Nerijus ČepulisDr. Nerijus Čepulis. Autorės nuotr.

,,Kas yra klasika? Kodėl ji mums svarbi? – tokius klausimus galėjome išgirsti ,,Diskusijų klube“ ketvirtadienį ir penktadienį. Svarbiausioje ,,Didžiojo penktadienio“ diskusijoje ,,Kaip mokykla skaito klasiką?“ samprotavo tiek mokiniai, tiek mokytojai, tiek literatūros specialistai. Pokalbį pradėjo Kauno technologijos universiteto Filosofijos ir psichologijos katedros vedėjas doc. dr. Nerijus Čepulis. Moderatorius pristatė visą ekspertų komandą, sudarytą iš studentų, mokytojų, dėstytojų ir literatūrologų: Povilą Kimutį, Elžbietą Banytę, Mindaugą Kvietkauską,Vytautą Toleikį, Dainorą Eigminienę ir Darių Kuolį. ,,Litexpo“ parodų rūmų ,,Forumo“ salė buvo pripildyta jaunuomenės. Dauguma jų – Vilniaus licėjaus moksleiviai.

Diskusijos pradžioje N. Čepulis kėlė klausimus, ar iš tikrųjų skaitančių žmonių mažėja, ar galima sakyti, kad Gutenbergo era eina į pabaigą. Filosofas svarstė, ar ,,youtube“ įrašyta paskaita gali atstoti knygoje pateiktą informaciją ir kaip mes ją suvokiame. ,,Skaitymas kaip informacijos gavimo būdas yra atgyvena, – taip VU studentas Povilas Kimutis pratęsė mintį, – tačiau klasika yra raktas į kitus tekstus. Modernūs tekstai neskaitomi be klasikos.“ O licėjaus mokiniai vieningai nepritarė idėjai, jog knygos tapo nebereikalingos. Vieni kitiems paantrindami jie žėrė argumentus, kad skaitymas yra neatsiejama jų kultūros dalis, tai penas jų dvasiai ir intelektui.

Dr. Nerijus Čepulis italų filosofą, literatūros kritiką Umberto Eko citavo net kelis kartus, suteikdamas diskusijai žaismingumo: ,,Eko sako, kad knyga yra tobula forma. Galima galvoti apie lankstomą elektroninį popierių, tačiau knygos niekas nepakeis.“ Tokiu būdu viešos problemos aptarimas įgavo pagreitį ir diskusijos dalyviams iškilo dar daugiau klausimų: ,,Ar klasika yra prieinama? Ar Homero ,,Iliada“ yra knygų mugėje?“ Deja, ekspertų grupei teko pripažinti, kad vargu, ar toks šedevras puošia mugės knygų lentynas.

Ekspertų grupės narė, Vilniaus licėjaus absolventė Elžbieta Banytė, kėlė kausimus ,,Kas yra vertingiau: internetinė ar paprastoji spauda? Klasika ar dienraštis? Marselis Prustas ar ,,Delfi“? Vilniaus universiteto studentė teigė: ,,Manau, kad vienas puslapis Prusto yra naudingiau negu 8 puslapiai ,,Delfi“. Prustas – tai klasika, išmintis, o ,,Delfi“ galima perversti ir nieko nesužinoti.“

Netrukus diskusijos nariai iškėlė pagrindinį klausimą, kaip mokykla skaito klasiką. Salėje atsirado daug norinčių pasisakyti, kodėl mokiniai nenori skaityti, kas jiems daro įtaką. Šv. Kristoforo gimnazijos mokytojas Vytautas Toleikis tvirtino, kad tėvai stengiasi, jog vaikai nepervargtų ir skaitytų ką nori. Žinoma, mokiniai pritarė, kad skaitymo laisvės nėra. Tai gali būti viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl juos priverstinis skaitymas demotyvuoja. Moksleiviai jaučiasi įsprausti į rėmus ir negalintys laisvai reikšti minčių, skaityti patinkančių kūrinių, o rašant rašinius lieka įtikti mokytojui. ,,Mums visiems svarbiausia yra pažymys“, – sakė Vilniaus licėjaus mokinė Paulina.

Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Dainora Eigminienė nesutiko su didžiosios dalies auditorijos nuomone ir teigė, jog nėra tokių kriterijų, kaip įtikti mokytojui ir kiekvienas pedagogas turi vertinti pagal normas. Ekspertė taip pat matė potencialą jaunuomenėje ir net nesiruošė nuvertinti jaunųjų skaitytojų: ,,Turime kokybišką skaitančią auditoriją, tačiau reikia išmokti ją atskirti nuo neskaitančios dalies. Nesutinku, kad žmonės mažiau skaito. Mokiniai taip pat skaito, tačiau ryški diferenciacija tarp skaitančių, besidominančių literatūra ir kitų, kuriems tai tiesiog nėra įdomu. Tačiau skaitantys yra kur kas aukštesnio lygio negu anksčiau.“

Po dviejų valandų diskusijos N.Čepulis iškėlė esminį klausimą, ar baigėsi Gutenbergo era. ,,Na, aš manau, kad bent tol, kol gyvens žmonės, kurie sėdi čia, knygos bus skaitomos. Kaip teatras neužmušė kino, taip internetas neatstos knygos skaitytojams, – baigiamąjį žodį pasakė moderatorius.

Pastaba redaktoriams:  šiuos interviu įdėti išsyk po tekstu

Po diskusijos pakalbinau kelis jos dalyvius.

Literatūrologas dr. Darius Kuolys

Buvote pripažintas geriausiu pirmojo XXI a. dešimtmečio Lietuvos literatūrologu. Sakykite, ką Jums reiškia knygos?

Manau, kad knygos yra mano domėjimosi sfera. Skaitau tai, kas man įdomu. O klasika taip pat man kelia susidomėjimą.

Ar pritariate, kad klasika reikalinga mokyklos programoje? Kodėl?

Žinoma. Tai yra dalis, kultūrinė dalis. Reikia žiūrėti, kaip pateikiama privalomoji mokyklinė literatūra ir suteikti galimybę mokiniams rinktis. Tai priklauso tik nuo mokytojo. Tačiau tai tik rekomendacijos.

Ar pats skaitėte vaikystėje ir paauglystėje?
Taip, skaičiau tada, skaitau dabar, skaitysiu visada.

Ar internetas gali Jums atstoti knygą?

Priklauso nuo tam tikro atvejo. Jei reikia ieškoti informacijos, tada taip, gali. Internetas patogesnis ir greitesnis, kitaip tariant, tai šio amžiaus vaikas. Vis dėlto knyga man yra neatsiejamas dalykas.

Kokia ateitis laukia mokyklinio amžiaus skaitovų? Kodėl?

Puiki. Neabejoju, kad visada bus skaitančių. Manau, kad nėra to, kas pakeistų knygą.

———–

Kamilė Kurilaitė, Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos Ig  klasės moksleivė

Kokius žinai klasikos autorius?

Tiksliai nežinau. Manau, kad tai Viktoras Hugo arba Kristijonas Donelaitis.

K.Donelaičio šedevras ,,Metai“ yra mokyklinėje programoje. Ar įdomi mokiniams ši poema?

Nemanau, kad mano metų mokiniai nori skaityti šį kūrinį, nes dauguma, kurie klausėsi įrašytos ,,Metų“ poemos, užmigo.

Kokius kitus klasikus žinai ar skaitai jų kūrinius mokykloje?

Daug apie klasiką nežinau, bet man atrodo Viktoras Hugo, Antanas Baranauskas, Adomas Mickevičius.
Šių dienų jaunimą šaržuodami galime vadinti interneto vergais. Ar internetas Tau atstoja knygą?

Ne. Man internetas knygos atstoti tikrai negali.

Šis darbas – atlikta bakalauro žurnalistikos studijų programos dalyko „Žurnalistikos žanrai“ užduotis. Vadovė – dr. Jolanta Mažylė.

Patalpinta: Knygos