Knygų mugėje A. Čekuolis atskleidė, iš ko šaiposi pasaulis
„Jei iš savęs nesišaipyčiau, tai ir iš kitų negalėčiau šaipytis“, – taip juokaudamas kalbėjo keliautojas, rašytojas bei žymus žurnalistas Algimantas Čekuolis savo naujos knygos „Iš ko šaiposi pasaulis“ „Alma littera“ pristatyme.
Vilniaus knygų mugėje Vytaras Radzevičius(kairėje) pristatė naują Algimanto Čekuolio(dešinėje) knygą „Iš ko šaiposi pasaulis“. (Gretos Vaitkūnaitės nuotr.) Kasmet šis garbaus amžiaus rašytojas išpildo sau bei leidyklai duotą pažadą – išleisti po knygą. Vasario 20 dieną jis pristatė dar vieną savo knygą „Iš ko šaiposi pasaulis“. Ši knyga, anot leidėjų, nėra ankstesniųjų pakartojimas ar tęsinys. Joje nėra išgalvojimų, viskas tikra. Knyga apie tai, kas iš tikro vyksta gyvenime, apie keistus, net juokingus, bet tikroviškus dalykus. Knygoje iš viso pateikiamos 53 temos (tokios kaip menas gyventi, gyvūnų psichologija, meilė..) bei suvalkiečių nuotykiai Afrikoje. Rašytojas prisipažįsta, kad jam nepatinka rašyti išgalvotas istorijas. Juk jo gyvenime yra nutikę daug įdomesnių dalykų nei būtų galima išgalvoti.
Kalbėdamas apie tai, kaip užsienyje atrodo lietuviai dabar ir kaip atrodė Sovietų Sąjungos priespaudos metais, A. Čekuolis teigė: „Pasauliniame kontekste iš pradžių mes atrodėme kaip rusai: apranga, vitrinų stebėjimas… Tačiau dabar lietuvių neatskirsi nuo paryžiečių.“ Taip pat autorius juokavo, kad lietuviai jau žino, ką reiškia žodis „dezodorantas“, prakaitu lietuvis labai retai dabar atsiduoda.
Kalbėdamas apie lietuvio įvaizdį užsienyje, A. Čekuolis pamini ir pinigus. Išvažiavę į svečias šalis mūsų tautiečiai seniau labai juos taupydavo, tačiau dabar – pinigines atlapoja plačiau. Pro kalbėtojo akis nepraslydo ir tai, kad šiomis dienomis lietuviai moka jau ne tik rusų kalbą. O ir pats A. Čekuolis moka net aštuonias kalbas: anglų, ispanų, portugalų, lenkų, rusų, italų, prancūzų ir, žinoma, lietuvių.
Vytaro Radzevičiaus paklaustas apie knygoje minimą madą, autorius prabilo apie vyriškuosius aksesuarus – kaklaraištį, peteliškę. „Kaklaraištis – vyriškųjų organų simbolis. Sakysite, ir moterys juos nešioja? Taip, bet pažiūrėkite, kaip juos pasiriša žaismingai, ant šono, jos koketuoja.“
Paklaustas, kodėl jis visada ryši kaklaskarę, A. Čekuolis juokaudamas atsakė: „Kaklaskarę ryšiu seniai, tačiau dabar jau penktadalis Lietuvos politikų pradėjo ją ryšėti. Nesakysiu gi, kad čia mano idėją nugvelbė. Bet ką jiems pasikabinti? Morkos juk nepasikabins.“ Vyrai, rašytojo teigimu, turi mažiau galimybių atrodyti puošniai bei gebėti išsiskirti iš minios. Priešingai nei moterys, kurios savo giliomis iškirptėmis nevengia pabrėžti seksualumą.
Diskusiją vedęs V. Radzevičius juokavo, kad yra trys svarbiausios metų šventės: Kalėdos, Velykos ir susitikimas Knygų mugėje su A. Čekuoliu. Jam pritarė ir rašytojo gerbėjai, kurie ovacijomis bei plojimais šiltai sutiko pristatomos knygos autorių. Skolingas neliko ir prelegentas, jis auditorijoje pastebėjo metai iš metų į jo susitikimus ateinančius tuos pačius žmones.
Šis Lietuvos šviesuolis yra apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, Portugalijos Nuopelnų ordino Komandoro kryžiumi bei Lietuvos krašto apsaugos ministerijos medaliu. A. Čekuolis yra parašęs šias knygas: „Per tris vandenynus“, „Perkūnas netrenkia į laivą“, „Tylos takais: kelionės apybraiža“, „Keturi žiemos vėjai: fantastinė pasaka“, „Noriu grįžti į Kubą: apybraižų rinkinys“, „Legionierius“, „Vyriški žaidimai: apsakymai ir apysaka“, „Staigmenos“, „Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu“, „Šešios progos numirti“, „Faktai ir šypsenos“, „Keturi žiemos vėjai“, „Mūsų slaptieji ir dramblys bute“, „Generolo Sena Karvė istorija“. Šių metų A.Čekuolio gerbėjų sensacija − „Iš ko šaiposi pasaulis“.
