Prognozė nedžiugina: lietuvių liks 1,8 milijono

Nors migracijos mastai mažės, o vidutinė tiek moterų, tiek vyrų gyvenimo trukmė taps ilgesnė, 2060-aisiais Lietuva jau negalės pasigirti turinti tris milijonus gyventojų.

vlada-stankunienePasak prof. Vlados Stankūnienės, Lietuvos gyventojų skaičius per pastarąjį dešimtmetį mažėjo sparčiausiai iš visų ES šalių. DELFI (K. Čachovskio nuotr.)

Tokias tyrimo išvadas, kurios parengtos remiantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, pristatė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai Seimo konferencijų salėje vykusioje diskusijoje „Lietuvos demografinė situacija ir ateities scenarijai“. Anot jų, didelis mirtingumas, nemažėjanti emigracija, mažas gimstamumas, intensyvus visuomenės senėjimas – tai scenarijai, kurie mūsų laukia ateityje.

Pasak VDU profesorės Vlados Stankūnienės, daugiausia Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus sumažėjo dėl didelės emigracijos. Kasmet jų išvykdavo apie 30 tūkstančių. 2000-2013 metais būtent Lietuvoje fiksuotas intensyviausias gyventojų skaičiaus mažėjimas Europos Sąjungoje.

„Nors „Eurostat“ gyventojų prognozėse yra labai optimistinių prielaidų, tačiau jos ypač liūdnos mūsų šaliai“, – sakė profesorė. Ji pabrėžė, jog net ir vadovaujantis optimistine prognoze, jei emigracija stabilizuotųsi, o vidutinės gyvenimo trukmė ilgėtų, gyventojų vis tiek mažės. Šis mažėjimas Lietuvoje ir toliau ketina būti sparčiausias tarp visų Europos Sąjungos šalių.

„Tarsi jaučiamas nusiraminimas, kad bent gimstamumas yra stabilus. Tačiau mes esame beveik dugne. Tik pradėję kopti, sustojome. Todėl verta susirūpinti demografine situacija Lietuvoje“, – pabrėžė V. Stankūnienė.

Dar viena šio tyrimo autorių – VDU sociologijos katedros profesorė Aušra Maslauskaitė, Demografinių tyrimų instituto vadovė – teigė, jog net jei gimstamumas ir augtų, o emigracija stabilizuotųsi, tai neišspręstų gyventojų mažėjimo problemos.

Taip yra dėl to, kad gyventojų skaičius mažėja ir dėl nesveiko lietuvių gyvenimo būdo. „Mūsų elgesys žalingas, mirtingumas taip pat susietas su alkoholio vartojimu“, – sakė ji.

Sveikatos problemos ypač sietinos su gyventojais vyrais. Pasak V. Stankūnienės, per penkiasdešimt metų vyrų vidutinė gyvenimo trukmė ženkliai nepasikeitė: 1964-aisiais ji buvo 68,3 metai, o 2014-aisiais – 68,5 metai. Šis rodiklis yra prasčiausias visoje ES. Moterų vidutinė gyvenimo trukmė už vyrų šiuo metu yra ilgesnė 11 metų.

„Tačiau atotrūkis tarp moterų ir vyrų tikėtinos gyvenimo trukmės yra didžiausias ES“, – kalbėjo V. Stankūnienė. Vis dėlto prognozuojama, kad tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė 2060 – aisiais bus didesnė. Vyrų – 79, o moterų – 86 metai.

Šią diskusiją, vykusią Seimo Spaudos konferencijų salėje, organizavo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai – Seimo pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas ir parlamentarė Giedrė Purvaneckienė.

Patalpinta: Lietuvoje, Naujienos