V.Tomkus iš D.Radzevičiaus teisme reikalauja milijono
Dėl „WikiLeaks“ pažymose paviešintų teiginių į teismą Lietuvos žiniasklaidos priemones bei JAV ambasadą padavęs „Respublikos leidinių“ leidėjas Vitas Tomkus teismui apskundė ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininką Dainių Radzevičių. D. Radzevičių teismo prašoma pripažinti kaltu dėl šmeižto bei priteisti milijono litų vertės neturtinės žalos atlyginimą.
V. Tomkaus nepasitenkinimo sulaukė birželį D. Radzevičiaus bloge patalpinta publikacija „Wikileaks: Tomkaus „Respublika“ išdavė ir pardavė žurnalistiką“. Įraše D. Radzevičius kritikavo V. Tomkų ir jo leidinius, rašė nebegalintis tikėti „nė vienu Tomkaus ar jo leidžiamų laikraščių žodžiu, kuriais bandoma sukompromituoti konkretų žmogų, juo labiau politiką ar verslininką“.
Leidėjo teigimu, D. Radzevičius viešai apie jį paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri paniekino, pažemino jį, pažeidė jo garbę, orumą bei pakirto pasitikėjimą juo.
V. Tomkus į teismą kreipėsi privataus kaltinimo tvarka. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateiktame skunde prašoma pripažinti D. Radzevičių kaltu dėl šmeižto ir paskirti jam įstatyme numatytą bausmę.
Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Teismo taip pat prašoma iš D. Radzevičiaus priteisti 1000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei laikinai areštuoti jam priklausantį turtą. Prašoma iš D. Radzevičiaus priteisti visas V. Tomkaus turėtas bylinėjimosi išlaidas.
„Tiek, kiek aš spėjau ieškinį perskaityti, mano galva, jis absoliučiai nepagrįstas“, – DELFI sakė D. Radzevičius.
Teismo posėdis numatytas antradienį. D. Radzevičius sako bylos medžiagą gavęs tik praėjusį savaitgalį, tad teismo paprašė laiko susipažinti su skundu ir posėdį nukelti.
„WikiLeaks“ medžiagoje – apie žiniasklaidos reketą ir šantažą
DELFI primena, kad „WikiLeaks“ istorija prasidėjo vasaros pradžioje.
„WikiLeaks“ nutekintuose JAV diplomatų susirašinėjimuose teigiama, kad Lietuvos žiniasklaidos magnatai savo valdomus laikraščius nevengia naudoti kaip reketo įrankius, žiniasklaidos priemonių savininkai šantažuoja verslininkus, turi tiek politinių, tiek verslo interesų.
Ataskaitoje minimas didžiausias šalies dienraštis „Lietuvos rytas“ – rašoma, kiek jame esą kainuotų užsakomasis straipsnis. Ypač plačiai aptariamas dienraštis „Respublika“, kuris esą užsiėmė kone atviru reketu.
Medžiagas, remdamasi „WikiLeaks“ duomenims, parengė portalai „vz.lt“, „15min.lt”, persipublikavo ir DELFI.
Birželio 9 d. bendrovė „Respublikos leidiniai” DELFI atsiuntė raštą, kuriame neigia „WikiLeaks“ medžiagoje nurodytus faktus.
Po kurio laiko „Respublikos leidiniai“ kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutarimą patenkinti „Respublikos leidinių“ prašymą kaip laikinąsias apsaugos priemones areštuoti „Verslo žinių“ turto už 0,5 mln. Lt. Ieškinys „Verslo žinioms“ pateiktas „dėl pažeistos dalykinės reputacijos gynimo ir žalos atlyginimo“. Po kurio laiko „Verslo žinių“ 0,5 mln. Lt turto areštas panaikintas.
Panašus ieškinys buvo pateiktas ir prieš DELFI, tačiau prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas atmetė. „15min.lt“ yra sulaukusi tik prašymo paneigti informaciją.
Tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba, tiek Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti tyrimą dėl „WikiLeaks“ aprašytos galimos korupcijos žiniasklaidoje.
Šaltinis: DELFI.lt