Laisvė – tai suvokta būtinybė

Istorija aprašyta ne tik vadovėliuose, ji glūdi ir žmonių prisiminimuose, tad dalį jos ir noriu papasakoti. Gendrutis Jurgis Dalmotas 83 metų pensininkas, kilęs iš Molėtų rajone esančio Čiulėnų kaimo. Jo žmona, Milda Dalmotienė – trejais metais vyresnė. Gimusi Utenos rajone esančiame Užpalių kaime. Ir tai – mano senelių istorija apie tikrąją laisvės kainą. →

„Plytelių“ muzika arba kai kompozitoriumi gali tapti kiekvienas

Mikalojus NOVIKAS vienas žymiausių lengvosios muzikos kompozitorių bei pedagogų Lietuvoje. Maestro gimė 1940-aisiais metais vis dar nepriklausomoje Lietuvoje, tačiau laisvą tėvynę jis matė neilgai. Savo karjerą jis pradėjo jau okupuotoje šalyje, tačiau tai visai nesustabdė M. Noviko entuziazmo kurti ir savo skambiomis dainomis išgarsėti visoje Lietuvoje ir už jos ribų. Kaip pasikeitė jo karjera atkūrus nepriklausomybę ir kaip kompozitorius vertina dabartinę muziką? Apie tai kalbėjomės saulėtame, gėlių kupiname menininko bute Antakalnyje. →

Artūras Žukauskas: „Būdamas laisvas, aš galiu daugiau padaryti dėl kitų“

2015-ieji metai ypatingi ne tik Lietuvos nepriklausomybės sukaktimi, bet ir tuo, kad išrinktas naujas Vilniaus universiteto rektorius. Juo tapo akademikas profesorius habilituotas daktaras Artūras ŽUKAUSKAS ­— Lietuvos fizikas, mokslininkas, kelių išradimų naujos kartos baltos šviesos šaltinių srityje autorius. Rektoriumi tapęs prof. Žukauskas iškart pradėjo rinkiminius planus: keitė prorektorius ir administracijos komandą. Naujasis Vilniaus universiteto rektorius užtikrina: „Studentų laukia pokyčiai”. →

Nepriklausomybės kova: propaganda tęsiasi

Komunistinės valstybės propagandinis mechanizmas buvo pagrįstas antivakarietiškumu ir iškreipta istorijos samprata. Tačiau net ir dabar, švenčiant 25-ąsias Lietuvos nepriklausomybės metines, mūsų visuomenės veidas yra gana susirūpinęs. Vis labiau stiprėjant karinei grėsmei kaimyninėse šalyse, tampa akivaizdu, kad net ir išsikovojus laisvę pabėgti nuo sovietinio praeities šešėlio nėra lengva. →

Komunikacijos trūkumas lemia visuomenės nepasitikėjimą svarbiausiomis gynybos struktūromis

Ar Lietuvos žmonės yra pasirengę šalies gynybai? Į šį klausimą net 71 proc. respondentų atsakė: „Ne“. Pasak Lietuvos nacionalinės veteranų asociacijos valdybos nario pulkininko Vaidoto MALINIONIO, taip yra todėl, kad civiliai nesupranta savo vietos gynybos sistemoje, neišmano šios sistemos ir ja nepasitiki. Pulkininkas ragina nustoti apatiškai mąstyti ir imituoti gynybinę veiklą. →

Tėvynės patriotai – šauliai

„Aktyvus laisvalaikis, visuomeninė, patriotinė, sukarinta veikla… Paskaitos, žygiai, sportas, renginiai…”, – būtent tokius žodžius pamatai plakate, įžengęs į Vilniaus apskrities Karaliaus Mindaugo šaulių 10-sios rinktinės štabą, kur pasitinka Jaunųjų šaulių vadas Eividas ŽEMAITAITIS. →

Nuo rublio, talonų ir lito – iki euro!

Mūsų Tėvynėje įvyko ne vienas valiutos perversmas: teko nueiti ilgą kelią nuo rublio, kol tapome euro zonos nariais. Daugelis pamena, kai šalyje cirkuliavo sovietų įbruktas rublis, jį keitė gerai žinomi talonai su žvėrelių piešinėliais, juos – tautiškumo simbolis litas, o mūsų šalies nacionalinę valiutą – euras. Kaip vyko ši ilga pinigų kelionė? →

Kalba nėra vyžota vertybė

Kalba – neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, į ją žvelgiame kaip į esminę asmenybės galią, kuri skiria jį nuo visos kitos bežadės kūrinijos. Gimtoji kalba įprasmina žmogaus būtį, sieja jį su savo tauta. Ji nuolat kintanti, bei įgaunanti vis naujus pavidalus ir mes negalime to stabdyti. Apie tai šnekamės su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanu, kalbininku doc. dr. Antanu SMETONA. →

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė: „Aš myliu Lietuvą taip, kaip myliu savo šeimą.“

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė – 31 metų politikė sukaupusi nemenką patirties bagažą. 25 – erių išrinkta į Europos Parlamentą (2009-2014 metais). Jame aktyviai puoselėjo lietuvybę, rengė įvairius projektus, yra Sausio 13 – osios aukoms atminti skirtos akcijos „Neužmirštuolė“ ambasadorė. Nuo vaikystės diegtais pilietiškumo pagrindais, ji skatina tuo užsiimti ir kitus. →

Nepriklausomybės vaikai

Iš Lietuvos praeitais metais emigravo 6 742 jaunuolių nuo 20 metų iki 24 metų. Žmonių, kurie yra dešimčia metų vyresni, į užsienį išvyko tik 4874. Ką rodo šie skaičiai? Kad nepriklausomoje Lietuvoje gimę piliečiai yra mažiau patriotiški nei tie, kurie gimė ir augo dar Sovietų Sąjungos laikais? Kaip patriotiškumą suvokia jaunuoliai, gimę ir augę nepriklausomoje Lietuvoje, mums atskleidė Vilniaus universiteto atžalos. →

Teisininkė L. Vaigė: ,,Nuo Europos vis dar gerokai atsiliekame“

XXI amžiuje, kai visa pasaulyje sparčiai žengia į priekį, kai kurios socialiai atskirtos grupės didelio progreso nejaučia… Bent jau Lietuvoje. Kaip keitėsi homoseksualių asmenų padėtis nuo sovietmečio socialiniu ir teisiniu aspektais? Ar įmanoma tikėtis vienalyčių porų partnerystės įteisinimo? Į klausimus atsako teisininkė, Mykolo Romerio universiteto tarptautinės privatinės teisės lektorė Laima VAIGĖ. →

Kam gera gyventi Lietuvoje?

Emigracija Lietuvai – ne svetimas reiškinys. Beveik kiekvienas iš mūsų turime draugą, pažįstamą ar giminaitį, gyvenantį, dirbantį ar besimokantį svetur. Ir tikriausiai didelė jų dalis – Didžiojoje Britanijoje. →

Gimiau tam, kad tu neišnyktum

Per visą nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos žmonės galėjo džiaugtis įvairiais teigiamais pokyčiais: augo minimali alga, pakilo šalies bendrasis vidaus produktas (BVP), perkamoji galia, ilgėjo gyvenimo trukmė ir įvyko daug kitų džiuginančių pokyčių. Vis dėlto akis bando vienas rodiklis – mūsų šalyje miršta daugiau gyventojų negu gimsta. Gimstamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. →