Tėvynės patriotai – šauliai

„Aktyvus laisvalaikis, visuomeninė, patriotinė, sukarinta veikla… Paskaitos, žygiai, sportas, renginiai…”, – būtent tokius žodžius pamatai plakate, įžengęs į Vilniaus apskrities Karaliaus Mindaugo šaulių 10-sios rinktinės štabą, kur pasitinka Jaunųjų šaulių vadas Eividas ŽEMAITAITIS.

,,Mokyklose mokiniai yra supažindinami su tarpukario Lietuvos istorija, partizanų žygiais“. E. Žemaitaičio nuotr.,,Mokyklose mokiniai yra supažindinami su tarpukario Lietuvos istorija, partizanų žygiais“. E. Žemaitaičio nuotr.

Nepriklausoma Lietuva ir Šaulių sąjunga, tai du neatsiejami dalykai?

Šaulių sąjungos, įkurtos 1919 metais, tikslas buvo padėti besikuriančiai Lietuvos kariuomenei, kovose su bermontininkais, lenkais ir bolševikais. Taip pat dauguma šaulių sėkmingai dalyvavo partizaninėse kovose už Tėvynės laisvę. Na, o Lietuvai viešai prabilus apie nepriklausomybę nuo SSRS, šauliai savo veiklą iškart atkūrė ir prisidėjo gindami strategiškai svarbius objektus, nuo okupacinės rusų kariuomenės

Dabar, jaučiant grėsmę iš Rytų, gausėja šaulių gretos?

Į Šaulių sąjungą kasmet įsilieja beveik vienodas jaunųjų šaulių (vaikų nuo 11 iki 18 metų). Stojant į Lietuvos Karo akademiją Jaunajam šauliui yra suteikiami papildomi stojimo balai. Mat jie ateina turėdami įgūdžių moka naudotis ginklu, turi bendrųjų žinių apie karybą. Šaulių narių, kurie nuo 18 metų duoda šaulio priesaiką, pastaruoju metu sparčiai daugėja. Steigiasi naujos kuopos, būriai. Šiuo metu jaučiamas žmonių užsidegimas, sustiprėjusios patriotinės nuotaikos.

Į Šaulių sąjungą priimami fizinę negalią turintys ar tinkamai fiziškai nepasirengę žmonės?

Be abejo. Šaulių sąjunga yra labai visapusiška, nemažai sričių aprėpianti organizacija. Žmonės gali domėtis karyba, visuomeniniais dalykais, savišvieta – laukiami visi turintys susidomėjimo sąjungos veikla. Nesame kariuomenė, mums reikalingi veiklūs žmonės, besidomintys patriotine, švietėjiška veikla.

Ar į Šaulių sąjungą priimamos merginos?

Merginos yra laukiamos kaip ir vaikinai. Būrio merginos niekuo nenusileidžia vyrukams. Taip pat jos motyvuoja vaikinus stengtis, nepasiduoti, siekti tikslo ir tobulėti. Žinoma, praktiniuose mokymuose atsižvelgiame į fizinį pasirengimą, sveikatos būklę, ir tikrai neskiriame neįveikiamų užduočių. Mūsų tikslas sudominti žmones, įtraukti į savo veiklą ir plėsti savo gretas.

„Organizuojamos stovyklos, rengiami praktiniai ir teoriniai kursai.“. E. Žemaitaičio nuotr.
„Organizuojamos stovyklos, rengiami praktiniai ir teoriniai kursai.“. E. Žemaitaičio nuotr.

Šaulių sąjungos nariai ne tik pasiruošę ginti Tėvynę, jie taip pat užsiima aktyvia kultūrine, švietėjiška veikla?

Taip. Mūsų sąjunga stengiasi puoselėti patriotiškumą: važinėja po mokyklas, rengia įdomias istorijos pamokas, kviečia į sukarintas stovyklas. Mokyklose mokiniai yra supažindinami su tarpukario Lietuvos istorija, partizanų žygiais, vaikams demonstruojama karinė ekipiruotė. Sulaukiame didelio vaikų susidomėjimo. Todėl per atostogas yra rengiamos įvairaus lygio stovyklos kariniuose daliniuose. Organizuojamos poilsinės, naujokų, pažengusiųjų stovyklos, rengiami praktiniai ir teoriniai kursai.

Stengiatės parodyti, kad kariuomenė nėra pabaisa?

Žinoma. Vaikai, kurie atvyksta į mūsų organizuojamas stovyklas, kartais baiminasi, nežino, ko tikėtis. Tačiau miegodami, valgydami, leisdami laisvalaikį kartu su kareiviais pamato visai kitą kariuomenės pusę. Supranta, kad karinė disciplina ugdo kantrybę, ryžtą. Be to kareivių vedamose paskaitose įgyja teorinių, gyvenime naudingų žinių. Sužino kaip elgtis karo atveju, kaip įsirengti būstą, kaip maitintis lauko sąlygomis. Taip pat išmoksta kaip reaguoti ir atitinkamai elgtis kritinėse situacijose.

Jaunųjų šaulių stovykla. E. Žemaitaičio nuotr.
Jaunųjų šaulių stovykla. E. Žemaitaičio nuotr.

Ar Jums pačiam kada nors teko panaudoti stovyklose gautus įgūdžius?

Taip, teko pačiam pasinaudoti ne tik teorinėmis žiniomis, bet ir įgytais praktiniais sugebėjimais. Kartą Kaune skendo žmogus, reaguoti reikėjo žaibiškai, nedelsiant nė sekundės. Vaiką išgelbėjau tik stovyklose, įvariuose kursuose įgytų įgūdžių dėka. Kaip sakoma, ko išmoksi, to ant pečių nenešiosi. Todėl manau, kad kariniuose mokymuose gautos žinios vienaip ar kitaip praverčia gyvenime.