Nepriklausomybės vaikai
Iš Lietuvos praeitais metais emigravo 6 742 jaunuolių nuo 20 metų iki 24 metų. Žmonių, kurie yra dešimčia metų vyresni, į užsienį išvyko tik 4874. Ką rodo šie skaičiai? Kad nepriklausomoje Lietuvoje gimę piliečiai yra mažiau patriotiški nei tie, kurie gimė ir augo dar Sovietų Sąjungos laikais? Kaip patriotiškumą suvokia jaunuoliai, gimę ir augę nepriklausomoje Lietuvoje, mums atskleidė Vilniaus universiteto atžalos.
Arnas Raulinaitis, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studentas neįsivaizduoja patriotiškumo be pagarbos valstybei. Asmeninio archyvo nuotr. Arnas Raulinaitis
,,Man patriotiškumas, kai stovi per valstybinę šventę žmonių minioje ir tau stipriau pradeda plakti širdis, ima virpėti kojos“, – savo jausmais dalinasi Arnas Raulinaitis, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studentas. Arnas įsitikinęs, kad patriotiškumas taip pat neatsiejamas nuo pagarbos valstybei: Prezidento bei kitoms institucijoms, valstybiniams simboliams. ,,Save laikau patriotišku žmogumi, noriai lankausi šventėse, dalyvauju visuomeninėje veikloje, priimu sprendimus pasinaudodamas savo balsavimo teise“, – teigia Arnas. Jis tvirtina, kad jokiu būdu nesiryžtų emigruoti iš Tėvynės. ,,Emigracija – tai lengviausias būdas, bet ar geriausias ir teikiantis sielai džiaugsmo?“ – retoriškai klausia Arnas.
Vytautė Marija Petručionytė
,,Patriotiškumas – tai gebėjimas neužsimerkti matant valstybės problemas, meilė savo šaliai tokiai, kokia ji yra“, – įsitikinusi Vytautė Marija Petručionytė, studijuojanti Vilniaus universiteto Filologijos fakultete. Vytautė mano, kad būti patriotišku žmogumi – kilnu, tačiau visuomenėje vyrauja nuomonė, kad stengtis dėl Tėvynės – neverta: ,,Patriotai nusipelno pagarbos, jiems rūpi šalies problemos. Deja, visuomenėje ryški ir kosmopolitiška nuomonė – kam rūpintis savo šalimi, jeigu svetur žolė žalesnė.“
Živilė Karevaitė
,,Man patriotiškumas – tai meilė Tėvynei, kuri sudarė galimybes augti mano asmenybei, tobulėti ir siekti svajonių“, – savo mintimis dalinasi Živilė Karevaitė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto studentė. ,,Manau, kad geriausias šių laikų patriotiškumo pavyzdys – „Misija Sibiras“. Protėvių kapų pagerbimas, jų sutvarkymas, paminklų atstatymas yra labai ir skleisti žinią apie Sibire išgyvenusių lietuvių istorijas savo bendraamžiams“, – įsitikinusi Živilė. Vilniaus universiteto studentė nesutinka su nuostata, kad emigracija yra geriausias būdas spręsti problemas: ,,Nesakau, kad Lietuva yra visomis prasmėmis geriausia šalis gyventi, tačiau meilė vienintelei mano Tėvynei skatina dirbti jos labui, kad mūsų šalį ir jos žmones gerbtų visas pasaulis.“
Paulina Botyriūtė
,,Patriotiškumas – tai ne skambus žodis, o gyvenimo požiūris ir nuostata“, – sako Paulina Botyriūtė, studijuojanti Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete. ,,Būti patriotišku žmogumi – tai stengtis dėl savo valstybės ir čia gyvenančių žmonių. Nemanau, kad emigrantai yra patriotiški žmonės“, – įsitikinusi Paulina. Mergina nesuvokia, kodėl į užsienį išvažiavę žmonės gėdijasi savo gimtosios šalies: ,,Nesuprantama, kaip galima gėdytis savo Tėvynės… Deja, šiomis dienomis, kai vis dažniau ir daugiau žmonių renkasi emigruoti, šilti jausmai Tėvynei tampa retenybe.“
Nepaisant to, kad jaunimas emigruoja intensyviau nei vyresni žmonės, jaunajai kartai nestinga patriotiškumo. Nors emigracijos mastai nedžiugina, tačiau Lietuvoje likę jaunuoliai, jaučiantys atsakomybę ir pagarbą savo Tėvynei, turi puikias sąlygas kurti Lietuvą, kurioje būtų gera gyventi visiems.
