Eglė teigė, kad žurnalistas – tai prizmė, per kurią pereina informacijos srautas, ir žurnalistas nusprendžia, kaip tai „apšvies“ žmones. Žurnalisto darbo naudingumą lemia tai, kam jis dirba. Naudinga, jei jis dirba žmogui, norėdamas padėti, apšviesti, supažindinti, objektyviai informuoti, klausti ir diskutuoti, kad į viešumą būtų iškeltos visuomenės ydos ir problemos. Nenaudinga, kai žurnalistas manipuliuoja informacija, nuslepia, kas aktualu, užsiima propaganda arba skiria dėmesį tuštybių mugei: žvaigždžių gyvenimui, skandalams. Linos nuomone,žurnalistas — asmuo, kuris stengiasi kuo daugiau sužinoti apie įvykius, garsenybių gyvenimą ir kuo greičiau tai pateikti žmonėms. Žurnalistų darbas naudingas tuo, kad galima greitai sužinoti apie rūpimus įvykius. Šiuolaikiniai žurnalistai apie garsius asmenis rašo vien bloga, skleidžia klaidingą informaciją tik todėl, kad leidinio tiražas būtų kuo didesnis.

Į klausimą, ką ir kodėl rašytų, jei būtų žurnalistė, Eglė atsakė, kad kviestų diskutuoti apie rasines ir socialines problemas, nes žmonių lygybė, nors ir utopija, yra siektinas tikslas.
Lina daugiausiai dėmesio skirtų sporto naujienos, nes ši tema jai ypač aktuali, taip pat nepamirštų ir kitų svarbių temų, kurios analizuojamos šiandien. Paklausta, ar žurnalistai privalo puoselėti kultūrą, vienyti tautą, Eglė atsakė, kad kultūros puoselėjimas, tautos švietimas ir vienijimas neturėtų būti prievolė ar suvaržymas, labiau — tikslas, siekiamybė. Kiekvienas žurnalistas turėtų rasti savo sritį ir savaip apžvelgti informaciją, įvykius, visuomenėje vykstančius procesus. Svarbiausia, pasak Eglės, yra paties žmogaus noras tobulėti, o žurnalistas turėtų tą norą provokuoti. Linos supratimu, žurnalistai privalo vienyti tautą, nes būtent vienybės pastaruoju metu mums labai trūksta. Žmonės kasdien kalba, kaip gera užsienyje, straipsniuose perteikiama emigrantų patirtis, bet pamirštama, kad Lietuvoje taip pat gera gyventi. Žurnalistai turėtų stengtis parodyti jaunimui, kad Lietuvoje gyventi nėra beviltiška.

Jonavos Raimundo Samulevičiaus lietuvių kalbos mokytojos Ritos Vasiliūnienės paklausiau, kokių trūkumų pastebi šių dienų spaudoje. Mokytojos nuomone,spauda atlieka pagrindinę funkciją — skaitytojus objektyviai informuoja apie kasdienes gyvenimo realijas. Vis dėlto yra aukštesnis laiptelis — analizuoti. Gerų analitinių straipsnių nėra daug. Antra vertus, ar daugelis iš mūsų, visą dieną atakuojami informacijos, dar turėtume jėgų analizuoti sudėtingesnius dalykus? Tą perkrovą jaučia visi, todėl spauda tenkina visuomenės poreikį gauti sukramtytą kąsnį — keletą „pasaldintų“ istorijų apie tam tikrų asmenų gyvenimo būdą arba porciją straipsniukų apie nelaimės ištiktų žmonių bėdas. Nepaisant to, kad rimtų leidinių skaičių nusveria banalybės, vis tiek kiekvienas gali rasti leidinių pagal savo interesus ir skonį. Svarbiausia, kad žmonės norėtų priimti rimtą turinį, tada ir žurnalistika pakoreguotų savo darbo kryptį.

Į klausimą, ar svarbu straipsniuose puoselėti moralines vertybes, kultūrą, mokytoja R. Vasiliūnienė atsakė, jog svarbiausia spaudai neformuoti antivertybių: suvokimo, kad gyvenimo grožis — nepriekaištingas makiažas, vardiniai drabužiai, o kasdienio gyvenimo realybė — nusikaltimai, korupcija, rafinuotos apgaulės. Žinoma, akcentuodama visuomenės problemas, spauda siekia kelti į viešumą taisytinus dalykus, žadinti žmonių nepakantumą nehumaniškam, neteisingam elgesiui, stengiasi išlaikyti mūsų budrumą, jog būtume atidesni tam, kas vyksta. Vis dėlto kasdien skelbiamos negatyvios naujienos bukina žmogų ir dvasios tikrai nepraturtina. Tenka apgailestauti, kad dienraščiai laikosi trijų temų — kriminalų, politikos ir verslo, dar — pramogų pasaulio. Nusikaltimai, valdžia, pinigai ir hedonistinis gyvenimo būdas kol kas vyrauja spaudos puslapiuose. Norėtųsi ryškesnės atsvaros, teigiančios tikrąsias vertybes, formuojančios atsakingumą, harmoningą gyvenimo būdą.

Jei būčiau redaktorė, savo skaitytojams siūlyčiau ne garsių žmonių gyvenimo naujienas, kurios dažnai nėra vertos visuomenės dėmesio, bet svarbias aktualijas, kurios brandintų žmogų kaip asmenybę, liudytų, kad svarbiau ne išorinis grožis, bet protas. Mano nuomone, skaitytojui pirmiausia turėtų būti siūloma išsilavinusių žmonių nuomonė, o tik paskui — sensacingomis antraštėmis viliojantys, bet netinkamą gyvenimo būdą formuojantys straipsniai.

Laura Špokaitė, Jonava, Jonavos Senamiesčio gimnazija

Susiję