Išprievartavimas
Geltonas kūnas. Paliktas ir sumuštas. Kančia persiduoda į stebėtojo širdį. Auditorija. Aštuoni biustai stebi kūną. Tačiau šis kūnas nepilnas. Trūksta galvos. Akto metu ji pamesta ir jos niekur nematyti paveikslo ribose. Išprievartautą kūną gyvenimas pakeitė, deformavo. Nebėra proto, nebėra minčių.
Dingo žmogiškumas. Tai buvo žmogus, bet visas jo humaniškumas buvo atimtas neatleistino akto metu. Žmogus niekada neprašė būti išprievartautas, tačiau kitiems jis tapo tik kūnu. Tik daiktu.
Ten guli moteris, bet ji nebeturi moteriškumo. Patriarchalinė visuomenė atėmė visas teises į laisvę. Atėmė visas jėgas. Ji guli leisgyvė ir be galvos. Kraujo nematyti, bet mirtis įvyko. Tik ji nebuvo kūniška.
Kiekvienas biustas – tai žiūrovas ir stebėtojas. Jų veidai deformuoti, bet jie turi galvas. Taigi jie turi ir protus. Jie žino, ką stebi. Jie suvokia savo buvimą ir dalyvavimą. Tik biustams niekas nerūpi, nes jie irgi nebe žmonės. Gyvuliško akto metu biustai tapo pabaisomis.
Gyvenimo ironija. Niekas nenori būti išprievartautas, bet keletas nori prievartauti. Taip gimsta aukos. Abu dalyviai yra aukos. Vienas likimo, o kitas gyvenimo. Tik nežinia, kas dėl visko kaltas.
Tai šventvagystė, bet Dievo čia nėra.