Reklamos pinklės keičia mitybos įpročius
Šiomis dienomis nuo reklamos pasprukti, regis, neįmanoma. Ji kalba mums iš radijo imtuvo, televizoriaus, užtvindo internetinę erdvę, spaudą, šaukia iš vitrinų, stendų ar viešojo transporto stotelių. Net ir sulauktas autobusas siūlo, ką valgyti šiandien. Reklamų gausa neabejotinai daro įtaką mūsų pasirinkimui, o taip pat ir mitybos įpročiams.
Reklama turi ilgą gyvavimo istoriją: archeologiniai kasinėjimai parodė, kad reklamos naudą suprato jau senovės romėnai. Tiesa, anuomet reklama apsiribodavo prekės ženklu, iškaba ar miesto šaukliu. O štai egiptiečiai naudojo papirusą plakatams ar skelbimams turgavietėse.
Kaip kuriama Jos Didenybė Reklama?
Šiuolaikiniame informacijos sraute patraukti vartotojo dėmesį yra sunkiau nei bet kada anksčiau. Visgi reklamos specialistai puikiai su tuo tvarkosi. Į pagalbą pasitelkdami ryškias spalvas, netikėtas kompozicijas, humorą, didesnį garsą ir įsimenančias frazes ar melodijas, jie atkreipia mūsų dėmesį.
Tačiau dėmesį reikia išlaikyti. Vienas iš metodų – pakviesti produktą reklamuoti garsenybę. Žinodami mūsų silpnybę lygiuotis į daugiau pasiekusius asmenis, reklamos specialistai ja manipuliuoja.
Dar vienas būdas – sudaryti prielaidą, jog visi nori reklamuojamos prekės ir taip paskatinti mus paklusti „bandos instinktui“.
Kartais reklamos gamintojai pasinaudoja paprasto žmogaus įvaizdžiu arba vaizduoja nelaimėlį, kurį reklamuojama prekė išgelbės iš keblios padėties, suteiks jėgų ar fantastinių galių.
Siekiant sustiprinti efektą naudojami apklausų, tyrimų rezultatai, faktai, kurie ne visada būna teisingi. Pasak Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, dažniausiai pasitaikantis maisto produktų reklamos pažeidimas yra susijęs su maisto papildais (taip pat laikomais maisto produktu) – jiems priskiriamos savybės, kuriomis šie nepasižymi. Taip pat dažnai reklamuojant prekę įvardijamos jos išskirtinės, ypatingos savybės, nors visi panašūs gaminiai jų turi.
Kitas reklamos kūrėjų žingsnis – kartoti, kartoti ir dar kartą kartoti. Kol reklamos tekstas taip įstrigs jums į pasąmonę, jog nuėję į parduotuvę rinksitės būtent tą prekę. Dauguma žmonių mieliau perka ir vartoja žinomas ir įprastas prekes, su kuriomis susipažįsta būtent matydami reklamą. Taigi stovėdami prie pomidorų padažo lentynos rinksimės tą, kurį esame kažkur matę, apie kurį girdėjome. O jis greičiausiai bus padėtas patogiausioje vietoje – mūsų akių lygmenyje.
Valdykite savo emocijas arba jos apšvarins piniginę
Jei kada nors kino teatre pirkote kukurūzų spragėsių, jūsų sprendimas buvo nulemtas emocijų, o ne logiško mąstymo. Vargu, ar mokėtumėte 10 Lt, kai prekybos centruose kukurūzų spragėsių galima įsigyti 5 ar net 10 kartų pigiau, jei į jūsų atmintį nebūtų įsirėžęs minkštoje kino teatro kėdėje patogiai įsitaisiusio, godžiai spragėsius kramsnojančio ir gaiviuoju gėrimu užsigeriančio žmogaus įvaizdis. Spragėsiai tampa kone ritualu, be kurio mėgavimasis filmu taptų nepilnavertis. Taigi įsigydami prekę mes dažnai perkame emociją, už kurią esame pasiryžę mokėti brangiau.
Manęs reklama neveikia! Dar ir kaip veikia
Nemažai žmonių į reklamą numoja ranka: „Tai tik reklama…“, – nesusimąstydami apie jos poveikį mūsų psichikai. Jie tiki, kad reklama jų atžvilgiu nėra veiksni, tačiau daro įtaką aplinkiniams. Atlikti psichologiniai tyrimai rodo, jog tiek neigiančių, tiek pripažįstančių reklamos poveikį žmonių psichika veikiama vienodai. JAV komunikacijos mokslų profesorius R. Perlofas išsiaiškino, jog net kai žmonės prieštarauja gaunamai informacijai ar stipriai abejoja jos patikimumu, reklama vis tiek daro jiems įtaką. Efektas tampa dar stipresnis, kai informacija yra aktuali, t.y., svarstote apie naujo automobilio įsigijimą ir pamatote „praktiško ir prašmatnaus visureigio už prieinamą kainą“ reklamą.
Kodėl pasauliui reikia daugiau XXL?
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, nuo 1980 metų nutukusių žmonių skaičius padvigubėjo. Su šia problema susiduria ir vaikai: 2010 metais pasaulyje 42 mln. vaikų iki 5 metų amžiaus turėjo antsvorio.
Kodėl pasaulis taip masiškai tunka? Pagrindinė priežastis yra stipriai perdirbtų produktų, kurių sudėtyje yra daug cukraus ir riebalų – medžiagų, kurios organizme yra kaupiamos kaip atsargos – vartojimas.
„Vaikams skirta reklama nuolat skatinami netinkami mitybos įpročiai“, – teigiama Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2012 metų pranešime dėl jaunimui ir vaikams skirtos reklamos taisyklių. Tyrėjai pabrėžia, kad Australijoje 5-12 metų amžiaus vaikai per savaitę maisto produktų reklamą pamato vidutiniškai 96 kartus, iš jų 63 kartus reklamuojami maisto produktai, kurių sudėtyje yra daug riebalų arba cukraus.
ES komiteto pranešime rašoma, kad turėtume atkreipti dėmesį į vaikų įtaką priimant sprendimus dėl maisto produktų pirkimo. Maža to, jog reklama skatina netinkamus vaikų mitybos įpročius, ji neretai lemia ir tėvų pasirinkimą. Nors tėvai ugdo atžalų mitybos įpročius, vaikai, paveikti reklamos, ima reikalauti būtent reklamuojamų produktų. Taip pamažu kinta visos šeimos mitybos racionas, o lankytinų vietų sąraše atsiranda „McDonald‘s“ užkandinė.
Psichologiniai mitybos sutrikimai – dar viena rimta bėda
Paradoksalu, jog skatindama vartoti kaloringą maistą, reklama taip pat kuria liekno kūno kultą. „Vaikai ir paaugliai reklamoje mato tam tikro kūno sudėjimo ir išvaizdos jaunus žmones. Liekno kūno įvaizdis veikia jaunimą, ypač mergaites, ir formuoja grožio idealą, kuriuo skatinami pavojų gyvybei galintys kelti mitybos įpročiai“, – teigiama Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pranešime. Taip pasaulyje auga nuo mitybos sutrikimų, tokių kaip anoreksija ir bulimija, kenčiančiųjų skaičius. Šiomis ligomis vien JAV serga daugiau nei 24 mln. žmonių.
Kaloringą greitą maistą dažniausiai reklamuoja liekni žmonės, kurių racione tokių patiekalų nė su žiburiu nerasi. Taip kuriama iliuzija, jog „būtinas nusipirkti“ maistas nedaro žalos vartotojui, o reklamuojantysis tampa sektinu pavyzdžiu.
JAV Nacionalinės nervinės anoreksijos ir susijusių sutrikimų asociacijos (ANAD) pateikiama statistika rodo, kad 47 proc. 5-12 klasių moksleivių pripažino norinčios numesti svorio dėl žurnalų įtakos, 69 proc. teigė, jog žurnalai įskiepijo joms idealios figūros supratimą. Karti realybė: tik 5 proc. pasaulio moterų gali didžiuotis tokia figūra, kokia vaizduojama žiniasklaidos priemonėse, tad aklai siekdamos primesto idealo merginos ima badauti.
Vargu, ar pavyks visiškai atsiriboti nuo reklamos. Tačiau jos poveikį mitybai galime sumažinti gana paprastai – kritiškai žvelgdami į reklamuojamus produktus, rūpindamiesi sveika gyvensena ir aiškindami jos naudą vaikams.