Lietuviškas maistas užsieniečių akimis
Kaip ir kiekviena tauta, mes, lietuviai, turime savitus valgymo įpročius ir kulinarines tradicijas, kurių susiformavimą nulėmė daugybė veiksnių – klimato sąlygos, istoriniai ryšiai su kitomis tautomis, gilios gyvenimo kaime šaknys, nuo seno klestinti žemdirbystė ir gyvulininkystė. Lietuviškas maistas įvairiuose šaltiniuose dažniausiai apibūdinamas kaip sotus, riebus ir neįmantrus, daugelis patiekalų siejami su kaimo kultūra. Taip pat vyrauja nuomonė, jog lietuviški maisto produktai natūralesni, turintys mažiau konservantų nei gaminami kitose šalyse. Nusprendžiau pasidomėti, ką apie lietuvišką maistą mano Lietuvoje viešintys ar gyvenantys užsieniečiai. Kokį įspūdį jiems palieka lietuviška virtuvė?
Iš keliolikos apie lietuvišką maistą pasikalbėti sutikusių kitataučių bene entuziastingiausia buvo taivanietė Linda Fang. Pusmečiui į Lietuvą pagal ,,Erasmus“ mainų programą atvykusi studentė gyrė lietuviško maisto kokybę. Jos nuomone, maistas Lietuvoje geresnis nei Taivane. ,,Kadangi Taivane oras šiltas ir drėgnas, maistas greitai genda. Norint to išvengti, naudojama nemažai konservantų, o Lietuvoje maistas atrodo šviežesnis ir natūralesnis“, – pasakojo taivanietė.
Viešnia iš Azijos patikino, jog taivaniečių ir lietuvių valgymo įpročiai yra visiškai skirtingi, todėl ji noriai ragauja visų Lietuvoje populiarių patiekalų, išbando mūsų kasdienėje virtuvėje naudojamus produktus. ,,Man lietuviškas maistas labai skanus. Labiausiai patiko bulvių patiekalai, rūkyti gaminiai, medus. Nepatiko tik silkė ir juoda duona“, – įspūdžiais dalinosi L. Fang.
Priešingai nei taivanietei, Europos lyčių lygybės institute praktiką atliekančiai belgei Anai Kupers juoda duona – gardžiausias atradimas. ,,Lietuvišką juodą duoną tiesiog dievinu. Čia, Lietuvoje, turite tiek daug skirtingų jos rūšių, kad net sunku išsirinkti”, – kalbėjo belgė. Pašnekovei patiko ir bulviniai patiekalai – cepelinai, žemaičių blynai, vėdarai. Belgės nuomone, maistas Lietuvoje ir skanus, ir kokybiškas.
Komplimentų lietuviškam maistui negailėjo ir iš Čikagos kilęs, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadoje dirbantis, Erikas Hajus: ,,Man patinka, kad Lietuvoje maistas turi mažiau priedų ir konservantų nei maistas Amerikoje. Lietuviai nenutolę nuo gamtos – valgo grybus, uogauja, patys augina įvairius vaisius ir daržoves, maitinasi sveikiau nei žmonės mūsų šalyje“. Amerikietis gyrė lietuvių ypač mėgstamus šaltibarščius, bulvių košę su spirgučiais, cepelinus, lietuvišką alų bei girą.
Panašios nuomonės buvo ir kitas amerikietis Klajus Muras. ,,Lietuviški valgiai man labai skanūs. Ragavau bulvinių blynų su grietine, rūgpienio, cepelinų ir kitų patiekalų – visi man labai patiko“, – pasakojo pašnekovas. K. Muras pritarė kolegos minčiai, kad maistas Lietuvoje ir Amerikoje smarkiai skiriasi. ,,Lietuvoje maistas iš tiesų daug natūralesnis, paragavęs iš karto pajunti skirtumą“, – teigė amerikietis.
Lietuviški valgiai taip nesužavėjo į Lietuvą pagal ,,Erasmus“ mainų programą mokytis atvykusio ispano Migelio Alkoserio de Mesos. ,,Lietuviška virtuvė man neatrodo labai turtinga. Maistas paprastas, neįmantrus. Kokybė gera, tačiau įvairovė menka“, – nedaugžodžiavo pašnekovas. Ispanas pagyrė balandėlius ir lietuviškas sriubas.
Nuo lietuviško maisto skonio neapsalo ir pusmečiui studijuoti verslo vadybos atvykusios vokietės Lubos Wilkens širdis. Jos nuomone, mūsų patiekalams trūksta įdomesnių skonių.Vokietė įsitikinusi, kad maistui pagardinti lietuviai turėtų naudoti daugiau prieskonių. ,,Truputis druskos, pipirų ar kitų prieskonių dar niekam nepakenkė“, – komentavo ji.
Prancūzas Robinas Jourdainas pritarė, kad lietuviškam maistui stinga spalvingesnės skonių paletės, įdomesnių ingredientų. ,,Susidariau nuomonę, kad daugeliui savo patiekalų naudojate bulves. Norėtųsi daugiau įvairovės“, – teigė pašnekovas. Nepaisant to, lietuviški patiekalai prancūzui gardūs. ,,Ragavau cepelinų, kugelio, balandėlių, šaltibarščių su bulvėmis, daugybės sriubų ir man tikrai patiko. Geriausia tai, jog pavalgęs, ko gero, bet kurio lietuviško patiekalo dar ilgai jausies sotus“, – pasakojo jis.
Kaip ir buvo galima tikėtis, į klausimą,kokį įspūdį užsieniečiams palieka lietuviškas maistas, vieno atsakymo nėra. Tai visai natūralu, juk ne tik užsieniečiai, bet ir kiekvienas iš mūsų į lietuvišką virtuvę žvelgiame skirtingai – maistą renkamės pagal individualų skonį. Taigi neskubėkime susidaryti išankstinės nuomonės apie kitos šalies kulinarines tradicijas. Verčiau paragaukime ir nuspręskime patys!