Rašytojai savo pirmąją knygą prilygina pirmajai meilei

Konferencijoje savo patirtimi dalinosi autoriai, kurių kūriniai kada nors pateko į „Pirmosios knygos“ seriją. Autoriaus nuotr.

Lietuvos rašytojų sąjunga kasmet yra viena aktyviausių dalyvių tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje. Iš LRS renginių šiemet nemažo susidomėjimo sulaukė „Pirmosios knygos“ serijos autorių kūrybos vakaras.

„Pirmoji knyga“ – tai lietuvių knygų serija, kurią sudaro Lietuvos literatūrinėje erdvėje kasmet debiutuojančių kūrėjų darbai. „Pirmosios knygos“ ištakos siekia 1960 m., kai leidykla „Vaga“ išleido 5 debiutines knygas (tarp jų ir Juditos Vaičiūnaitės bei Vlado Šimkaus). Nuo 1994 m. serijos leidybą perėmė LRS leidykla. „Pirmosios knygos“ projektas kasmet pradedantiesiems literatams suteikia progą savo kūrinį išleisti knygos pavidalu dideliu tiražu. Projektas vykdomas konkurso forma – jaunieji rašytojai savo kūrinius siunčia specialiai LRS sudarytai komisijai, kuri vertina ir išrenka du darbus, kurie, komisijos nuomone, yra verčiausi leidybos. Nugalėtojų darbus leidžia LRS leidykla. Konkurso sąlyga – autoriai negali būti vyresni nei 35 m.

Konferencijoje savo įspūdžius pasakojo keturi autoriai, kuriais nors metais laimėję „Pirmosios knygos“ projektą ir tokiu būdu išleidę savo pirmąją knygą: Renata Šerelytė, Rimvydas Stankevičius, Mindaugas Nastaravičius ir Jurga Tumasonytė.

Savo patirtimi pasidalino Renata Šerelytė, kurios knyga „Žuvies darinėjimas“ pasirodė 1995 m. Kalbėdama apie savo kaip rašytojos debiutą, autorė teigė, kad jos pačios pirmoji knyga jai sukelia tik pačius maloniausius ir gražiausius prisiminimus. Jos manymu, daug jaunų kūrėjų dažniausiai drovisi savo pirmųjų knygų, tačiau iš tiesų to daryti neturėtų, nes tai – tolimesnio rašytojo kūrybinio darbo atspirties taškas. Renata Šerelytė net ir dabar kartais paskaitinėja „Žuvies darinėjimą“ su didele nostalgija ir teigia, jog net ir po 17 metų knygoje viską paliktų taip, kaip yra, nebent pakeistų keletą metaforų. Pirmąją knygą autorė lygino su pirmąja meile, nes ji palieka neišdildomus įspūdžius ir prisiminimus.

R. Stankevičius teigė, kad jam skaityti „Pirmosios knygos“ kūrinius yra be galo įdomu. Autoriaus nuotr.

Apie „Pirmosios knygos“ seriją taip pat kalbėjo Rimvydas Stankevičius, kurio poezijos rinkinys pavadinimu „Akis“ išvydo dienos šviesą 1996 m. Tiesa, poetas kalbėjo ne apie savo asmeninę patirtį leidžiant savo pirmąją knygą, o veikiau apie patį projektą ir knygų seriją. R. Stankevičius teigė, jog „jaunam žmogui išleisti knygą – tai kažkas fantastiška, nerealu“, o „Pirmosios knygos“ konkursas – pats realiausias bilietas į knygą“. Tai suteikia jaunam rašytojui galimybę išbandyti save patį. Kompetentinga „Pirmosios knygos“ komisija ne tik vertina jaunųjų kūrėjų darbus, bet ir pataria, kuria linkme derėtų tobulinti savo kūrybą. Rimvydui Stankevičiui skaityti „Pirmosios knygos“ serijos leidinius yra be galo įdomu ir nors jis teigė, kad gana retai nutinka taip, kad šios serijos knygos yra brandžios, svarbiausia, kad jų autoriams tai suteikia puikų stimulą tobulinti savo kūrybą. Rimvydas Stankevičius pritarė R. Šerelytei, kad jausmas, kuris apima kūrėją, skaitantį pirmąją savo knygą, prilygsta pirmajai meilei.

Dar konferencijos pradžioje, pristatant dalyvius, apie žurnalistą ir literatą Mindaugą Nastaravičių buvo kalbėta kaip apie žmogų, kuris įneša gaivaus vėjo gūsį į šiandienę komercializuotą žiniasklaidą, o jo komentarai įvairiomis literatūros temomis yra tikra atgaiva auditorijai. Pasakodamas apie savo darbus, kūrėjas užsiminė, jog ankstyvojoje kūrybos stadijoje ilgą laiką ironiškai save bandė įtikinti, jog nuoširdumas – tai silpnaprotystės požymis, tačiau dabar mano, jog nuoširdumu grįsta kūryba turi didžiausią vertę. Perskaitęs eilėraštį iš savo pirmojo poezijos rinkinio „Dėmėtų akių“, Mindaugas Nastaravičius visiems jauniesiems kūrėjams palinkėjo drąsos ir sėkmės dalyvaujant šioje iniciatyvoje.

M. Nastaravičius visiems jauniesiems rašytojams linkėjo sėkmės ir drąsos. Autoriaus nuotr.

Jurgos Tumasionytės, vienos iš renginio dalyvių, debiutinė trumposios prozos knyga „Dirbtinė muselė“ buvo apibūdinta kaip pasižyminti vitališka moteriškąja pasaulėžiūra ir cinišku požiūriu į senatvę. Pasakodama apie savo kūrybinį kelią, Jurga Tumasionytė pabrėžė, jog jis prasidėjo jai dar esant labai jaunai, kai bendravo su savo pirmuoju pažintu rašytoju Leonu Balčiūnu. Visgi bene didžiausias postūmis įvyko būtent tada, kai jos knyga papildė „Pirmosios knygos“ seriją. Baigusi pasakojimą, Jurga Tumasionytė iš savo knygos perskaitė trumpą tekstuką pavadinimu „Meilė“.

Renginio pabaigoje LRS leidyklos redaktorė Janina Riškutė, paminėjo tai, jog būna metų, kai jaunieji rašytojai atsiunčia labai daug gerų darbų. Tokiais atvejais komisijai būna sunku išrinkti geriausią prozos ir poezijos kūrinius, todėl konkurencija yra didelė. Nepaisant to, redaktorė pasidžiaugė, kad Lietuvoje yra tikrai perspektyvių rašytojų, todėl visi jauni kūrėjai yra laukiami ir kviečiami išmėginti jėgas „Pirmosios knygos“ projekte.

Patalpinta: Rašiniai