Kelio Europoje pabaiga: „Lietuvos Rytas“ nusileido „Crvena Zvezda“ komandai
Trečiadienio, kovo 12-osios, vakaro rungtynės nebuvo eilinės – tai patvirtino į „Siemens“ areną susirinkusių žmonių gausa. Paskutinį kartą tiek žmonių buvo susirinkę praėjusių metų gruodį, kuomet Vilniaus „Lietuvos rytas“ sumaišė su žemėm Kauno „Žalgirį“. Šį kartą ant parketo sprendėsi gyvybės ir mirties klausimas – vyko Europos taurės atsakomosios aštuntfinalio rungtynės tarp vietos „Lietuvos ryto“ ir svečių iš Serbijos – Belgrado „Crvena Zvezda“. Pirmąsias rungtynes Belgrade 6 taškais buvo laimėję serbai, todėl vilniečiams reikėjo pergalės septynių ar didesniu taškų skirtumu – tai tik dar labiau kaitino atmosferą.
Į areną atvykstu dar prieš 15 minučių iki rungtynių pradžios. Kaip ir visada, keliauju į 115 sektorių ir prisijungiu prie aktyviausių „Lietuvos ryto“ aistruolių – B Tribūnos. Iki rungtynių pradžios likus aštuonioms minutėms aidi teisėjo švilpukas, kuris nutraukia komandų apšilimą. Komandos palieka aikštę – prasideda pristatymas. Šviesos užgęsta, ant parketo pasirodo „Lietuvos ryto“ šokėjos. Pirmuosius pristato svečius – jie palydimi kurtinančiu švilpimu. Tada pasigirsta Jono Radzevičiaus balsas: „O dabar, sutikite, ir įkvėpkite pergalei „Lietuvos ryto“ vyrus!“ Kiekvienas į aikštę įžengiantis vilniečių komandos narys sutinkamas aplodismentais, būgnų dundesiu ir gausiomis ovacijomis.
Dar trys minutės ir teisėjas meta ginčo kamuolį. Jį atkovoja svečiai ir juos iškart pasitinka kurtinantis švilpimas. Savo ruožtu B Tribūna užtraukia dainą „Olė, šiandien Rytas vėl laimės“. Kelis kartus ją pakartojus, kartu su arena paskandavus komandos pavadinimą jau įpusėja kėlinys. Per minutės pertraukėlę peržvelgiu VIP svečių ložę. Ten – daug žinomų veidų: režisierius Rolandas Skaisgirys su žmona, Linas Ryškus, LKL prezidentas Remigijus Milašius. Rungtynes rinkiminei kampanijai panaudojo ir kandidatas į prezidentus Zigmantas Balčytis, jas stebėjęs kartu su pastaruoju metu visuomenės apklausose palankiai vertinamu premjeru Algirdu Butkevičiumi. Nustembu nepamatęs tik Artūro Zuoko – Vilniaus meras dažniausiai atvykdavo į „Lietuvos ryto“ rungtynes.
Antrajame kėlinyje vilniečiams viskas slysta iš rankų – metimai netaiklūs, pasipila klaidos, o nuo serbų tritaškininkų apsiginti nepavyksta. B Tribūnoje susirinkę fanai pradeda skanduoti, jog ir nesvarbu, ar laimime, petys į petį kartu einame su „Lietuvos rytu“. Po dviejų kėlinių „Cervena Zvezda“ turi 7 taškų persvarą, o tai reiškia, kad vilniečiams antrą rungtynių pusę reikės laimėti net 14 taškų skirtumu – tik tokiu atveju „Lietuvos rytas“ keliautų į kitą turnyro etapą.
Nors komanda trečiajame kėlinyje ir pasivijo serbus, sirgaliai vis dar nebuvo tokie triukšmingi, kokie buvo pirmajame kėlinyje. Aktyviausieji nesiliovė dainuoti savo dainų – retkarčiais užtraukdavo tokiu garsu, jog nustelbdavo visus susirinkusius „Siemens“ arenoje. „Lietuvos rytas“ laimi trečiąjį kėlinį 4 taškų persvara – tai reiškia, jog liko atlošti dar 10 taškų.
Tad ketvirtajame kėlinyje „Lietuvos rytas“ kyla į šturmą – per 5 kėlinio minutes susigrąžina trijų taškų persvarą, o tai reiškia, kad beliko prie persvaros pridurti dar keturis taškus. Serbų treneris Dejanas Radonjičius prašo minutės pertraukėlės. Jos metu arena banguoja – visi vėl patiki, kad vilniečiai gali patekti į kitą etapą. Po minutės pertraukėlės rezultatas pradeda svyruoti lyg ant sūpynių – tai vieni, tai kiti pelno taškų. Arena vienbalsiai skanduoja Lie – tu – va! Lie – tu – va! Lieka 40 sekundžių, vilniečiai turi 4 taškų persvarą. Serbai kontroliuoja kamuolį 20 sekundžių, ir kai jau atrodo, kad apsiginti pavyks, kamuolį netikėtai gauna Raško Katičius ir negailestingai smeigia tolimą tritaškį. Žiūrovai griebiasi už galvų, stoja tyla. Viskas – kelionė per Europą baigta. Paskutinė „Lietuvos ryto“ ataka baigiasi netaikliu Dariaus Songailos metimu. „Cervena Zvezda“ žaidėjai subėga į aikštelę ir džiaugiasi taip, lyg būtų laimėję finalą. Žiūrovai, kurie turėjo šalikus su „Lietuvos ryto“ simbolika, kelia juos į viršų. Žaidėjai aikštės vidury sudeda rankas, skanduoja, ploja visiems susirinkusiems. Iš tiesų, žiūrovai nusipelnė aplodismentų. Krepšininkai – taip pat. Jie pademonstravo, kas tai yra kova, nepasidavė net tada, kuomet jau viskas buvo aišku. Pergalė pasiekta, tačiau per mažu taškų skirtumu – 82-80. Dar kurį laiką pasilieku “Siemense” – nunešu vėliavas į mažąją arena ir pabandau susitaikyti su nesėkme. Bus dar tų pergalių.
Europos šį sezoną užkariauti nepavyko – iškritus iš Eurolygos grupių turnyro, kovas vilniečiai pratęsė Europos taurės turnyre, nors ir ten didelė sėkmė neaplankė – „Lietuvos Rytas“ iškrito jau aštuntfinalyje. Tarptautinėje arenoje beliko VTB vieningosios lygos kovos – vilniečiai jau turi tiesioginį kelialapį į ketvirtfinalį. Jau kovo 29-30 dienomis spręsis LKF taurės likimas, o sezoną vainikuos LKL turnyro finalai, kuriuose, tikiuosi, bus ir Vilniaus „Lietuvos rytas“.
Šis darbas – atlikta bakalauro žurnalistikos studijų programos dalyko „Žurnalistikos žanrai“ užduotis. Vadovė – Jonė Kučinskaitė.
