Naktinis gyvenimas verda universitete
Rami Rygos senamiesčio gatvelė. Ne vieną dešimtmetį skaičiuojančių namų eilėje stovi baltas, didingais raštais, skulptūromis ir balkonėliais puoštas pastatas, iš pirmo žvilgsnio labiau architektūros šedevras nei vieta, skirta jaunimo šurmuliui. Viduje itin šviesu ir erdvu: ilgi koridoriai, kilimais išklotu grindiniu, didelės patalpos, baltomis sienomis, ir pro milžiniškus langus atsiveriantis vaizdas į akmenimis grįstą, puošnų vidinį kiemelį. Bent kartą per kelis mėnesius šie, prabanga tviskantys rūmai, virsta tikra pramogų oaze. Atrakcionai, spalvoti automobiliai, gėrimų barai, didžėjų muzika ir tūkstančiai šviesų – tokį savo universitetą vakarais mato Stokholmo ekonomikos aukštosios mokyklos (SSE) Rygoje studentai bei jų draugai.
Rygoje įsikūrusiame tarptautiniame universitete – ne tik studijos, bet ir linksmybės. Autorės nuotrauka. Ne paslaptis, kad dažnas jaunuolis vos pasibaigus brandos egzaminams į užsienį bėga ne tik dėl geresnės švietimo sistemos ar didesnių karjeros galimybių. Kitoks gyvenimas, kitokios vertybės, kitoks požiūris – būtent tai, kas skatina neprisirišti prie gimtosios vietos ir savą, jaukų kampelį iškeisti į nepažįstamą erdvę svetur. Atrodo, jog pagrindiniu prioritetu laikydami mokslą ir tik mokslą, Lietuvos universitetai atsiriboja nuo aplinkos, kitų, ne mažiau svarbių dalykų, paniškai bijodami, kad taip nukreips studentų dėmesį nuo studijų. O rezultatai – akivaizdūs: po paskaitų lyg triušiai, paleisti iš narvelio, studentai ,,šuoliuoja‘‘ namo, savaitgaliais Universiteto gatvę aplenkia mažiausiai šimto metrų spinduliu, ką jau kalbėti apie užėjimą vidun.
Man, kaip Vilniaus universiteto studentei, netgi sunku įsivaizduoti centrinių rūmų langus, apklijuotus teminėmis nuotraukomis, lubas, apkarstytas tūkstančiais spalvotų girliandų, o vidiniame kiemelyje – šventės dalyviams skirtas pramogas: nuo 70-tųjų automobilių iki pajūryje itin populiarių atrakcionų. Ką jau kalbėti apie gėrimų barą bei grojantį didžėjų. Ir net jei ir garantuotume, kad garsiai leisdami muziką nepažadinsime greta gyvenančios prezidentės, turbūt ši idėja visiems atrodytų mažų mažiausiai keista ir neįgyvendinama. Svarbios čia ne lėšos ar sudėtingi organizaciniai dalykai, viską lemia požiūris. Ši vieta – darbo vieta, nieko daugiau.
Čia, Rygoje, vaizdas lyg ir ,,prasilenkia‘‘ su mums įprasta tikrove. SSE Ryga – tarsi antri studentų namai, kur jie mokosi, ilsisi, švenčia, valgo, o kartais net miega. Be abejo, laisvalaikį galima leisti ir už Universiteto ribų, kaip tai daro ir darys didžioji dalis Lietuvoje studijuojančio jaunimo. Naktinių klubų pasirinkimas Latvijos sostinėje – tikrai nemažas, gausu koncertų, spektaklių bei kitų pramoginių renginių. Pavydu, nes to jaunimui prireikia tikrai retai.
Savo akimis neišvydus sunku patikėti, kad dabar dažniau filmuose nei realybėje įgyvendinama, tiek laiko puoselėta tėvų ir senelių laikų šokių idėja dar tebegyvuoja. Ji – SSE tarsi tradicija, jungianti studentus, skatinanti juos bendrauti, bendradarbiauti. Dar labiau holivudinį filmą nei realybę primena kasmet šio Universiteto studentams dovanojama kelionė laivu į Stokholmą, o kartu – milžiniškas vakarėlis laive. Ir nors po įspūdžių kupinos kelionės įsėdus į autobusą Ryga – Vilnius vis dar sugebi prisiminti, kodėl studijuoji būtent savo Universitete, bent keletą akimirkų tave tikrai aplanko nuoširdus gailestis, kad mokykloje nerimtai žiūrėjai į matematikos pamokas.
Šis darbas – atlikta bakalauro žurnalistikos studijų programos dalyko „Žurnalistikos žanrai“ užduotis. Vadovė – Jonė Kučinskaitė.
