Aktyvus jaunimas bus skatinamas kurti verslą kaime

Kaimuose gyvenantis jaunimas jau netrukus galės imtis naujų sumanymų – rengti paskaitas apie savo kraštą ir paveldą, dažasvydžių verslo, garso aparatūros ar scenos nuomos. Per artimiausius septynerius metus tokioms ir panašioms veikloms Europos Sąjunga skirs 393 mln. Lt. Kaimo plėtros projektus Lietuvoje administruoja  net 51 vietos veiklos grupė (VVG). Vienos tokių grupių, vidurio Lietuvoje įsisteigusios Kėdainių  grupės pirmininkė Aušra Vaidotienė sako, kad galimybių yra daug, tik ar bus kas jomis pasinaudoja.

kaimasKaimai laukia ne tik jaunų žemdirbių, bet ir galinčių organizuoti ekskursijas, edukaciją, pramogas. Dienraščio ,,Sekundė“ archyvo nuotr.

ES fondų lėšų suma, skiriama ateinantiems šešeriems metams, yra beveik puse šimto milijonų mažesnė nei praėjusiu laikotarpiu, nes šalyje mažėja  gyventojų. Jeigu gyventojų mažėja visoje Lietuvoje, jų mažėja ir Lietuvos kaimuose. Ar pakako 2007–2013 metais kaimuose aktyvių  žmonių ne tik galėjusių, bet ir  norėjusių pasinaudoti parama savo kaimo gerovei, pavyzdžiui, Kėdainiuose?

Taip, jau besibaigiančiu 2007–2013 metų lėšų skirstymo laikotarpiu, aktyvių žmonių buvo daug. Mes ir šiuo metu intensyviai tebedirbame prie to laikotarpio projektų  įgyvendinimo, nes laikotarpis baigsis 2015-ųjų  rugpjūtį. Tebeadministruojame 77 vietos projektus. Apie 98 proc. tų projektų pareiškėjų yra kaimo bendruomenės. Per tris strategijos įgyvendinimo metus turime jau 19 baigtų projektų.

2007–2013 metais daugybė lėšų buvo investuota į kaimiškų vietovių infrastruktūros tobulinimą. Kaip manote, ,,naujas rūbas“ leis bendruomenes siekti 2014–2020 metų ES kaimo plėtrai nubrėžtų tikslų – verslumo skatinimo, įtraukties didinimo, skurdo mažinimo kaimuose?

Taip. Naujuoju laikotarpiu 75 proc. lėšų bus skiriama veikloms ir tik 25 proc. infrastruktūrai. Bendruomenių patalpos, materialinė bazė jau atnaujinti, tad siekiama bendruomenes sutelkti veiklai, bendruomeninio verslo kūrimui, galimybei išlaikyti tą bendruomenės infrastruktūrą. Taip pat didelis dėmesys skiriamas kaimiškų vietovių jaunimo aktyvinimui ir verslumo skatinimui, tad į veiklų finansavimą įeina inovatyvių idėjų įgyvendinimas.

Dažniausiai verslumą kaimuose jaunimas įsivaizduoja kaip  ne  itin žavinčią  žemės ūkio veiklą. Kokią inovatyvią veiklą gali vystyti jaunas žmogus kaime?

Kaimo bendruomenės jaunimas gali įsirengti pavyzdžiui, dažasvydį, juk didelė dalis Lietuvos rajonų turi daug nenaudojamų pastatų, likusių iš sovietmečio, kurie nėra avarinės būklės – galima įsirengti slidinėjimo trasą. Tokios veiklos į kaimą pritrauktų  ir lankytojų.. Iš vis, Lietuvos kaimai tikrai gali pritraukti turistų, tereikia pasišnekėti su turizmo specialistais, toks poreikis tikrai yra. Neužtenka turistams pamatyti Lietuvos senamiesčius. Yra gražių vietovių, joms gali būti sukurtos geros edukacinės programos, tereikia išnaudoti sąlygas. Manau tai yra ypač svarbu jaunimui, juk galima susikurti gyvenimą ne tik didmiesčiuose, bet ir kaimuose.

Taip pat, viena iš galimų veiklų, kuria jaunimas galėtų užsiimti kaime – socialinių paslaugų kūrimas.

a-vaidotiene
A. Vaidotienė – Kėdainių Vietos veiklos grupės pirmininkė – teigia, kad žino jaunimo, kuris nori likti gimtajame krašte ar skuba į jį grįžti iš karto po studijų.

Kalbate apie jaunimą ir verslumą. Minėjote, kad  2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu bus skatinamas bendruomeninis verslumas. Kyla klausimas, kuo gi tas bendruomeninis verslas skirsis nuo įprasto?

Kurdama bendruomeninį verslą, bendruomenė turės aiškiai žinoti, kiek nuo gautų pajamų gali skirti savo verslui, bet ne daugiau nei 50 procentų. Iš gautų  pajamų turės būti skiriama lėšų bendruomenės patalpų išlaikymui, kaimo aplinkos atkūrimui, kanceliarinėms prekėms ir kt. Taip pat ir gyventojų socialiniams poreikiams: vienišų senelių lankymui ir jų priežiūrai, jaunimo užimtumo skatinimui. Be to, bendruomeninis verslas gali sustiprinti jį kuriantį, jame dirbantį žmogų, kuris imsis ir individualaus verslo.

Ar bendruomeninės iniciatyvos netaps privataus verslo vienetais?

Bendruomeninio verslo kūrėjai, kad jų projektas būtų  patvirtintas, turės apklausti 80 proc. vietos gyventojų, įstaigų ir organizacijų, išgirsti jų nuomonę apie būtent tokio verslo kūrimą. Sukūrę verslą, turės rengti bendruomenės nariams viešas ataskaitas ir informuoti bendruomenę apie esamą situaciją, pajamas, tad dėl bendruomeninio verslo tapimo privačiu – manau, tai neįmanoma.

Akcentuojate bendruomeninio verslo skatinimą, jaunimo aktyvinimą. Keliaujate po Lietuvą, savo veiklos rajoną, manau, įspūdį esate susidariusi – ar jauno potencialo mūsų kaimuose yra pakankamai, kad šia parama būtų pasinaudota kokybiškai?

Manau, kad taip. Tenka susidurti su jaunimu, kuris ir po studijų didžiuosiuose miestuose mielai grįžtų gyventi į kaimą, jei tik tėvai, seneliai būtų išsaugoję čia esančias sodybas. Dažnai pastebiu, kad studentai, parvažiuojantys į kaimą tik savaitgaliais, gimtame krašte yra aktyvūs bendruomenės nariais, siūlo idėjas. Manau, kad šiandien keičiasi požiūris į kaimą išvis. Dabar pasinaudojant galimybėmis yra gana lengva sukurti sau darbo vietą kaime – ar su pramogomis, edukacija, gamyba, ne vien su žemės ūkiu susijusia veikla užsiimti čia galima… Tereikia norėti. Matome, kad kaimiškos vietovės vis gražėja, tobulėja iš įvairių ES finansuojamų  projektų.. Norėčiau, kad jaunimas išdrįstų užsiimti verslu kaime. Pavyzdžiui, Kauno rajone aktyvūs jaunuoliai įsigijo mobilią lauko sceną, ir visą reikalingą muzikinę įrangą, renginiams organizuoti. Sukūrė 2 darbo vietas ir tai yra pagirtina, visą šią įrangą nuomoja, patys pristato į vietą. Galima sekti šių jaunuolių pavyzdžiu ir bandyti..

Ar praėjusiu  laikotarpiu jau matėte bendruomeninio verslumo užuomazgų kaimiškose vietovėse, kurios būtų tarsi įrodymas, kad toks verslas pavyks?

Taip. Lietuvoje jau kuriami teminiai kaimai, kuriuose bendruomenės užsiima edukacinėmis programomis, gali privilioti turistų. Kėdainių rajone jau yra Nociūnų  muilinyčia, Pelėdų kaimas… Taip pat bus įkurta duonos kepyklėlė Labūnavoje su edukacinėmis programomis, konditerijos cechas Lančiūnavoje, Juodkaimiuose auginami prieskoniai ir panašiai.

Patalpinta: Interviu, Lietuvoje