Utena
Dviračių žygis
1988 m. vykęs ekologinis dviračių žygis „Lietuva – mano namai“ liepos 23 d. atkeliavo ir į Uteną. Dviratininkai patraukė į hipodromą, kuriame tuo metu vyko žirgų lenktynės, tačiau kelią jiems pastojo milicija ir žygio dalyviai buvo priversti žinią apie savo nepasitenkinimą nepakankamu valdžios rūpesčiu ekologija reikšti kitur. Per šimtas dviratininkų numynė į Utenio aikštę, kuri tuomet vadinta Tarybų. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario Petro Panavo pasakojimu, apie tuometinius įvykius, dviratininkai turėjo daug trispalvių, Vyčių.
„(Ne)tiesos sakymas“
Rugpjūčio 29 d. surengtame Stasio Kašausko knygos „(Ne)tiesos sakymas“ aptarime dalyvavo Sąjūdžio aktyvistai vertėjas Virgilijus Juozas Čepaitis, dailininkas Arvydas Šaltenis, politologas Arvydas Medalinskas. Tuomet rajono komunistų partijos pirmajam sekretoriui Vytautui Tvarijonui, teigusiam, kad Utenos rajono ūkis sparčiai kyla, buvo priekaištauta už melavimą ir išreiškiami priekaištai. Tą pačią dieną išrinkta uteniškių Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė.
Pirmasis mitingas
Rugsėjo 29 d. Utenio stadione įvyko Sąjūdžio iniciatyvinės grupės suorganizuotas pirmasis mitingas. Laikraštyje „Lenino keliu“ rašyta, kad atėjo ne vienas tūkstantis žmonių. Mitinge be Utenos Sąjūdžio dalyvių, buvo ir svečių iš Vilniaus: filosofas Bronislovas Kuzmickas, architektas Algimantas Nasvytis, ekonomistė Kazimira Danutė Prunskienė ir dailininkas Arvydas Šaltenis. Renginyje iškeltos trispalvės, Vytis, dainuotos liaudies dainos bei giedota Tautiška giesmė, kalbėta apie valstybės problemas ir valdžios nenorą jas spręsti. Kunigas Petras Baniulis savo kalboje sakė: „Lietuva vėl kyla ir ruošiasi žengti naują tvirtą žingsnį į ateitį“.
Trispalvė
Virš banko, esančio J. Basanavičiaus ir Aušros gatvių sankryžoje, kupolo pirmą kartą oficialiai iškelta bažnyčioje pašventinta trispalvė. P. Panavas pasakojo, kad ji labai gerai buvo matyti iš toli. Po trijų dienų Kultūros namuose vykusioje Sąjūdžio konferencijoje išrinkta Sąjūdžio taryba.
„Aukštaitis“
1989 m. vasarį iš partijos komiteto mokytojas Vytenis Breiva gavo leidimą paruošti vienkartinį „Aukštaičio“ numerį. Kiti numeriai buvo leidžiami pačių leidėjų jėgomis, tam tikras aukštas pareigas užimantys žmonės buvo nepatenkinti drąsiais jame publikuojamais tekstais, pavyzdžiui, „Ką darai, enkavėdiste?“, „Kiek kainuoja partija?“ ir kitais. Tik 1990 m. gautas leidimas legaliai leisti laikraštį.
Rinkimai
1989 m. kovo 26 d. vyko rinkimai į SSRS liaudies deputatus. Utenoje buvo tinkami abu Sąjūdžio kandidatai: akademikas Vytautas Statulevičius ir režisierius Arūnas Žebriūnas. Tuomet uteniškiai pradėjo skaldytis, nes išsiskyrė jų požiūriai kandidatų atžvilgiu. Dauguma Utenos Sąjūdžio aktyvistų palaikė A. Žebriūną. Į Aukščiausiąją Tarybą, gavęs 64 proc. balsų, išrinktas akademikas, kilęs iš Utenos krašto, V. Statulevičius.