Pokalbis prie macų, arba kaip šiandien Lietuvoje gyvena žydų bendruomenė

Pessah šventė, kurios metu valgomi Macai. (nuotr. iš asmeninio pašnekovės albumo)
Pesah šventė, kurios metu valgomi macai. Nuotr. iš asmeninio pašnekovės albumo

Gyvename nedidelėje šalyje, kurioje, regis, viskas taip pažįstama ir žinoma. Mūsų – tik trys milijonai, o posakį ,,kultūrų katilas“ Lietuvai pritaikyti būtų sudėtinga. Tačiau ar tikrai taip yra? Galbūt mes tiesiog nežinome, kas verda mūsų katile ir vyksta mūsų kieme? Būtent apie tai ir susimąsčiau, kai vieną pavasario popietę pasišnekučiuoti apie kitokią kutūrą Lietuvoje pakviečiau Amit Belaitę.

Amit – dvidešimtmetė mergina, gimusi ir augusi žydiškoje šeimoje, įsitraukusi į daugybę veiklų, pradedant medicinos studijomis Vilniaus Universitete, projektais Lietuvos žydų bendruomenėje ir baigiant susitikimais su savo kultūros žmonėmis įvairiuose pasaulio kampeliuose. Tą popietę, pavaišinusi mane macais (nekildintos tešlos paplotėliais, valgomais vietoje duonos per žydų Velykas) Amit pasakojo apie žydų kultūrą, bendruomenės veiklą ir vertybes bei kokią reikšmę tai turi šių dienų žydų tautybės jaunuoliams.

Amit, papasakok, kaip įsitrauki į Lietuvos žydų bendruomenės veiklą. Ar šių dienų jaunimą domina savos kultūros puoselėjmas?

 Iš tiesų, Lietuvos žydų bendruomenėje vyksta labai daug įvairių dalykų. Pavyzdžiui, Vilniuje yra žydų studentų klubas. Čia susirenka jaunuoliai, turintys žydiškų šaknų. Turime gražią tradiciją susitikti penktadieniais, visuomet sugalvojame naujos veiklos. Stengiamės aktyviai dalyvauti įvariuose renginiuose, susitikimuose, kurie organizuojami ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje su kitų kraštų bendruomenėmis. Džiaugiuosi galėdama pasakyti, jog žydiškos kilmės jaunimas iš įvairių šalių yra suinteresuotas pažinti savo kultūrą, įsigilinti į jos tradicijas, pažinti ją iš įvairių pusių. Būtent dėl šios priežasties ir yra rengiamos įvairios konferencijos, kelionės, susitikimai, kuriuose niekad netrūksta dalyvių. Vis dėlto manau, kad Vilnius neišnaudoja visų savo galimybių, ar bent jau ne maksimaliai. Turėtų būti labiau pabrėžiama, kad tai vis dėlto labai daug bendro su žydų kultūra turintis miestas, kuris kadaise netgi vadinosi Šiaurės Jeruzale ir tikrai turi ką parodyti.

2.Amit Belaitė teigia, kad žydiškų šaknų turintis jaunimas noriai dalyvauja įvairiuose renginiuose bei turi tradiciją susitikti penktadieniais. 2013m. (Nuotr. iš asmeninio pašnekovės albumo)
Amit Belaitė teigia, kad žydiškų šaknų turintis jaunimas noriai dalyvauja įvairiuose renginiuose bei turi tradiciją susitikti penktadieniais. 2013m. Nuotr. iš asmeninio pašnekovės albumo

Ar galėtum plačiau papasakoti apie šiuo metu jūsų bendruomenėje vykstančius projektus?

Na, Lietuvoje, pavyzdžiui, žydų jaunimas šiuo metu organizuoja susitikimus su senoliais, karo veteranais arba žmonėmis, pergyvenusiais Antrąjį pasaulinį karą. Kartais būna psichologiškai itin sunku kalbėti tokiomis skaudžiomis temomis, tačiau tai yra nepaprasta patirtis, galimybė iš itin arti paliesti, suvokti savo istoriją, o tai mums ypač svarbu. Bendruomenės namuose skaitomos paskaitos mums aktualiomis temomis, neseniai įvyko žydų gelbėtojų – Pasaulio Tautų Teisuolių apdovanojimai. Organizuojama stovykla vaikams iki 18 m. Vyksta didžiųjų švenčių šventimas, organizuojamas rabinų. Taip pat Vilniuje vienas rabinas kiekvieną penktadienį kviečia visus žmones susirinkti švęsti Šabato, vaišina kuklia vakariene.

Ar vyksta dialogas su kitomis kultūromis, religijomis?

Taip, dialogas su kitomis kultūromis yra labai skatinamas ir sveikintinas. Galbūt kai kuriems žydų kultūra gali atrodyti šiek tiek uždara, tyli, paslaptinga, dėl ko kartais atsiranda įvairiausių mitų apie mus, tačiau iš tiesų mes esame labai linksma, atvira, tolerantiška tauta. Yra labai daug programų ne tik Lietuvoje, bet ir pasauliniu mastu. Šią vasarą būsiu viena iš renginio organizatorių Latvijoje, kur susirinks jaunimas iš Lietuvos, Estijos, Latvijos, Ukrainos, Švedijos, Suomijos ir kitų šalių. Lenkijoje organizuojamas renginys „The March of Living“, kuris dažniausiai yra privalomas mokiniams iš Izraelio ir kuriame prisimenami Antrojo pasaulinio karo įvykiai. Rengiamos įvairios programos, kelionės į Izraelį. Žydiškų šaknų turintis jaunimas iki 26 m. turi galimybę nemokamai aplankyti šią šalį, iš arčiau pažinti jos kultūrą, tradicijas, gyvenimo būdą. Vyksta studentų mainai. Yra netgi tokių programų, kurios siūlo išvykti pagyventi į Izraelį, o vėliau tau ten padeda susirasti antrąją pusę. Štai Vašingtone šią vasarą vyks pasaulinė žydų konferencija, kuri truks tris dienas ir sukvies daugybę įstabių žmonių bei svečių iš viso pasaulio. Jos tarptautiniame forume šiais metais, jei neklystu, bus kalbama apie žydų ir pietų amerikiečių santykius. Taip pat organizuojami susitikimai su Popiežiumi.

Koks jūsų kultūros santykis su religija? Ar būti žydu būtinai reiškia išpažinti judaizmą?

Būti žydu nebūtinai reiškia išpažinti judaizmą. Čia iš tiesų kyla klausimas, „kas yra žydas“. Mūsų kultūros žmonės gyvena labai įvairiai, vieniems tai religija, kitiems – kultūra, tretiems – tautybė, dar kitiems – viskas kartu. Mūsų religijoje, kaip ir daugelyje kitų, yra pasauliečiai, kaip, pavyzdžiui, aš. Aš nedengiu savo kūno, nenešioju suknelių, kad uždengtų mano kelius, alkūnes, nedengiu plaukų, maišau pieniškus produktus su mėsa… O religingi žmonės jau turi daugiau apribojimų, kurie aprašyti Toroje. Yra įvairių judaizmo krypčių, kaip, tarkim, ir krikščionybėje, todėl vieni labiau laikosi visokių tradicijų, kiti – mažiau. Visi puikiai sutaria, tačiau privalai gerbti religingų žmonių taisykles ir jas žinoti bendraujant.

Kokios yra svarbiausios žydų kultūros puoselėjamos vertybės?

Na, mums ypač svarbi pagarba mamai. Motinos vaidmuo mūsų kultūroje labai ryškus. Taip pat pagarba, meilė, pagalba tėvams. Labai vertinama šeima, žydų šeimos ypač stiprios. Tradicijų, kurių turime labai daug, puoselėjimas, savo istorijos, šaknų pažinimas. Tikime, jog turime padėti keisti pasaulį į geresnę pusę, būti gerais žmonėmis ir stengtis kovoti su savo blogosiomis būdo savybėmis. Labai skatinama tarpusavio parama. Dauguma žydų sako, kad yra svarbu nepamiršti įvykių, kad galėtum mokytis iš savo klaidų. Aš taip pat manau, kad kiekvienas žmogus gali padaryti kažką blogo. Juk gali ateiti kartą nepasiruošęs į koliokviumą, jo neišlaikyti. Na, būna, pasitaiko, mes juk esam žmonės, bet svarbiausia pripažinti savo klaidą ir pasiryžti taisytis. Taip ir tobulėjame.

Ar turi kokių nors sektinų pavyzdžių – sėkmės istorijų, pasiekimų, asmenybių?

Nežinau… Man mano didžiausias pavyzdys yra mano šeima. Yra daug žmonių, kuriuos žavi tam tikros asmenybės, tačiau dažnai jos tebūna susikurti stabai, dievaičiai. Manau, kiekvienas pirmiausia turėtų atsigręžti į savo šeimą, jos šaknis, istoriją, tradicijas, puoselėti šeimos vertybes. Juk nuo čia viskas ir prasideda, ir tik tai supratęs gali žengti tolyn. Kartais pasiskaitau, kaip žmonės paklausti apie savo idealus įvardina, pavyzdžiui Lady Gaga. Pasidaro keista, nes juk tu nepažįsti to žmogaus, nežinai, kaip jis elgiasi vienoje ar kitoje situacijoje, privačioje erdvėje. O štai iš tėvų tu išmokai kalbėti, vaikščioti, mokeisi daugybės kitų dalykų, sekei jų pavyzdžiu.

Žydų jaunimas Izraelyje (nuotr. iš asmeninio pašnekovės albumo)
Lietuvos žydų jaunimas Izraelyje. Nuotr. iš asmeninio pašnekovės albumo

Ar svarbu šiuolaikiniame pasaulyje išsaugoti savo unikalumą?

Taip, svarbu išlaikyti savo identitetą. Dabar visur pasaulyje tiek daug susimaišiusių religijų, kultūrų, štai Amerika – puikus pavyzdys, kur labai įvairūs žmonės puikiai sugyvena. Tačiau man atrodo, kad reikia ne tik mokėti sugyventi, bet ir nepamiršti savo tradicijų, nebijoti savo šaknų, juk tai ir prideda pasauliui spalvų. Labai svarbu yra mokėti ieškoti bendro dialogo, siekti bendrų tikslų. Apskritai, verčiau žiūrėti į žmogų, jo vertybes, gebėjimą bendrauti, o ne skirstyti pagal rasę, religiją ar dar kažką. Kaip sakoma, reikia žiūrėti ne vienas į kitą, o viena kryptimi.

Patalpinta: Rašiniai