„Jaunimo linija“ – skambutis besirenkantiems gyvenimą
„Jaunimo linija“ – gerai žinoma pilietinė iniciatyva, kurios misija – teikti kiekvienam jaunam žmogui prieinamą savanorių emocinę paramą. Susisiekę su šia tarnyba, jaunuoliai dalinasi sunkumais ir renkasi gyvenimą. Kaip teigia savanorė Kristina Popovaitė, čia pagalbą teikiantieji stengiasi su žmogumi anapus ragelio išbūti, įvardinti jausmus ir sukurti saugią erdvę, kuri leistų pasidalinti sunkumais.
Akimirka iš savanorių mokymų, kurie trunka 3-4 mėnesius. „Jaunimo linija“ nuotr. K. Popovaitė prisijungė prie „Jaunimo linijos“, nes jai rūpėjo išsiaiškinti, kas apskritai yra ta emocinė parama, kaip viskas vyksta bendraujant telefonu – jai visada patiko klausyti. Visgi pagrindinė savanorių pareiga yra tik išklausyti, tačiau ne patarti, kaip elgtis keblioje situacijoje: „Atsiliepę pagarbiai išklausome skambinantįjį. Patarimų stengiamės nedalinti, nes tikime, kad žmogus dažniausiai žino atsakymus, tik patiriant stiprius jausmus būna sunku priimti sprendimus“, – teigia savanorė.
Tačiau ne visada problemą pavyksta išspręsti lengvai – kartais tenka susidurti su ribinėmis situacijomis. Dalindamasi savo patirtimi, Kristina Popovaitė atskleidžia, kad būna tokių pokalbių, kai žmogus jo metu nori sau ką nors pasidaryti arba jau yra pasidaręs. Tokiu atveju savanoriai pirmiausiai stengiasi pasirūpinti skambinančiojo saugumu – tariasi, kad pokalbio metu šis nieko sau nedarytų, arba bando surasti išeitį ir pagalbą, jei jau yra susižalojęs. Pasak „Jaunimo linijoje“ jau daugiau nei metus besisukančios merginos, dažniausiai, kai žmogus nori sau kažką padaryti, jis turi sunkų emocinį krūvį ir jam labai skauda.
Tiesa, stengiamasi kalbėtis, išsiaiškinti, kas atsitiko, kas vyksta jaunuolio gyvenime, kad jis nori sau kažką pasidaryti, tačiau vienos priežasties dažniausiai nebūna – susideda daug dalykų. Paprastai skambinama dėl santykių problemų: su draugais, tėvais, bendradarbiais ar pačiu savimi. Tai skatina mintis apie savižudybę, verčia jaustis nereikalingu.
Kadangi pokalbiai emocinėje tarnyboje yra anonimiški, išliekantys tik tarp skambinančiojo ir savanorio, K. Popovaitė teigė neturinti ypač įsimintinų pokalbių: „Man budint prie ragelio svarbu būti pasiruošusiai – pačiai sau įsivardinti kaip jaučiuosi, ką stengsiuosi daryti, kas pavyko ar nepavyko po budėjimo. Gerai, kad Jaunimo linijoje turime tam sistemą ir visus budėjimus pradedame ir pabaigiame pasikalbėdami su kitais savanoriais apie savo emocinę būseną, pasidaliname sunkumais ar džiaugsmais“, – pasakojo ji.
Pati savanorė po budėjimų jaučiasi įvairiai. Kartais labiau pavargusi, kartais mažiau – daug kas priklauso ir nuo paros laiko, skambučių kiekio. Tačiau nepaisant kartais jaučiamo nuovargio, viską atperka savanorystės teikiama nauda: išmokstama daugiau dirbti su savimi, pasirūpinti savo emocine savijauta, o kursų metu įgytos aktyvaus klausymo žinios pritaikomos ne tik prie ragelio, bet ir visur kitur, kur reikia bendrauti. Taip pat plačiau pamatoma, su kokiais sunkumais susiduria jaunuoliai Lietuvoje.
Kai kurie žmonės prisijungia prie „Jaunimo linijos“, nes tiki, kad „gali išgelbėti pasaulį“. Tačiau, pasak Kristinos Popovaitės, dėl to tampa sunku susidurti su realybe – joje žmonės patiria daug nevilties, skausmo ir kančios. Atėjęs supranti, kad gali padaryti nedaug, o viso pasaulio neišgelbėsi: „Visgi prisijungiau prie iniciatyvos, nes norėjau suprasti, kaip galima padėti žmogui, kuris susiduria su sunkumais, kaip tai įmanoma be patarimų, ir ką reiškia išklausyti“, – priežastis vardino savanorė.
Ji taip pat atskleidė, ko reikia, norint prisijungti prie komandos: kad taptum Jaunimo linijos savanoriu, reikia pabaigti 3-4 mėnesių trukmės kursus, kurie padės išmokti ką reiškia klausyti, kaip išbūti su žmonėmis, susiduriančiais su problemomis. Kursų metu daug dėmesio skiriama ir būsimo savanorio emocinei savijautai – kaip jis jaučiasi, kokius sunkumus patiria, ar gali ir nori savanoriauti prie telefono. Įsiliejus į komandą, paprastai budima po 3 valandas paskirtomis dienomis, per mėnesį iš viso reikia budėti 15 valandų. Šyptelėjusi Kristina Popovaitė priduria, kad svarbiausia, norint prisidėti prie „Jaunimo linijos“, yra nebijoti, būti atviram ir nuoširdžiam tam, kas laukia.
