Muzikantų ir jų kūrybos įtaka visuomenei
„Muzika – universali žmonijos kalba“ – yra pasakęs amerikiečių poetas Henris Longfelou. Muzikantai sąmoningai ar ne, bet daro įtaką visuomenei. Neturėdami tiesioginės valdžios, jie, gerokai pralenkdami kitus menininkus, diktuoja madas plačiąja prasme – jie kuria, keičia, transformuoja mūsų pasaulėžiūrą. Naudodamiesi bent viena iš mūsų juslių, jie sugeba pavergti daugybės žmonių protus ir širdis. Jų kūryba netgi gali mus paversti geresniais žmonėmis.
Galima neskaityti knygų, nevaikščioti į parodas, teatrą ar kiną, bet neįmanoma pabėgti nuo muzikantų ir jų kūrybos. Muzika transliuojama visur: gatvėse, klubuose, parduotuvėse, bažnyčiose. JAV leidinys „Time“ kasmet paskelbia šimto įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą. Į sarašą įtraukiami ne tik įtakingi įvairių šalių politikai ar verslininkai. Nepamirštami ir tie, kurie įtakingi vien dėl savo turimo autoriteto. Tarp tokių žmonių nemažai muzikantų. Kodėl būtent šios profesijos žmonės tokie įtakingi ir kokią jie daro įtaką?
Verterio efektas
Blogas pavyzdys užkrečiamas. Galbūt patys to nenorėdami, tačiau muzikantai kaip ir kiti dažnai žiniasklaidos dėmesio sulaukiantys asmenys savo pavyzdžiu gali pražudyti. Kurtas Kobainas, Eimi Vainhaus, Ianas Curtis, Džimis Hendriksas – kas sieja šiuos žmones? Jie buvo jauni, garsūs, talentingi, tačiau vieni patys pasitraukė iš gyvenimo, kitų mirties aplinkybės vis dar kelia diskusijų. Jaunimas įpratintas į savo žodyną įtraukti nepadorius žodžius, nerūpestingas ar žalingas gyvenimo būdas – toli gražu ne patys baisiausi dalykai, kuriuos gali paskatinti daryti įžymūs muzikantai. Sociologas Emilis Durkheimas, pirmasis mokslinėje literatūroje aprašęs savižudybės imitacijos fenomeną, buvo įsitikinęs, kad mintis apie savižudybę gali būti užkrečiama. Vėliau Deividas Filipsas pavadino šį reiškinį Verterio efektu. Didelę dalį kaltės gali prisiimti ir žiniasklaida, kuri kartais itin nemokšiškai kalba apie žymių žmonių mirtį ar savižudybę, nesuvokdama galimų pasėkmių. Vis dėlto kokia didžiulė muzikanto įtaka bebūtų, visada galima rasti būdų kaip apsaugoti visuomenę nuo žalingos įtakos. Vienas iš tokių pavyzdžių – prevencija vykdyta po Kurto Kobaino mirties. Kaip mini D.Gailienė savo knygoje „Jie neturėjo mirti (savižudybės Lietuvoje)“ Sietlo krizių klinika aktyviai dalyvavo prevencijoje – informavo, kad klinikoje galima gauti pagalbos išgyvenant neviltį, stresą, nusivilimą. Buvo nurodomi klinikos telefonų numeriai, kuriuos žurnalistai pateikdavo savo straipsniuose. K.Kobaino žmona taip pat kalbėjo, kad savižudybė jokiais būdais nėra gera išeitis. Psichinės sveikatos specialistai surengė spaudos konferenciją, visą laiką kalbant apie šį įvykį buvo stengiamasi teikti kvalifikuotą pagalbą. Vėliau ištyrus, ar padaugėjo K.Kobaino gyvenamoje vietovėje savižudybių, paaiškėjo, kad ne. Verterio efekto galima išvengti, rimtai žiūrint į tokių įvykių įtaką visuomenei.
Mocarto fenomenas ir muzikos terapija
Geroji naujiena – muzika mus gali išgydyti. Nemažai yra kalbama apie Mocarto kūrybos magiją, tačiau konkrektūs pavyzdžiai surinkti D.Kempbelo knygoje „Mocarto muzikos poveikis“ vis dar gali nustebinti. Nerimas, galvos skausmas, Parkinsono liga ar net vėžys – visas ligas galima išgydyti arba bent jau susilpninti ligos simptomus būtent muzikos pagalba. Nors teigiama, kad būtent Mocarto muzika dėl savo ritmikos, melodikos įkrauna kūrybines bei skatinamąsias smegenų sritis, tačiau muzikos terapija neapsiriboja vien Mocarto muzika.
Šis seniausias gydymo būdas gerai žinomas Rytuose, tačiau Lietuvoje muzikos terapija ir jos taikymas – dar skamba egzotiškai ar mažų mažiausiai naujoviškai. Vis dėlto 1997 metais įkurta Lietuvos muzikos terapijos asociacija, vienijanti šios srities specialistus. Taip pat įvairiuose Lietuvos miestuose nemaža sanatorijų, reabilitacijos ligonių ir kitų sveikatingumo įstaigų, kur šis gydymas yra sėkmingai taikomas.
Ne tik muzika
Muzikantai šiais laikais neapsiriboja vien muzikos kūrimu ir atlikimu. Daugelis jų užsiima ir kitokia veikla – kuria drabužius, filmuojasi kine, reklamuoja įvairias prekes, užsiima labdaringa veikla. Stebėdami mėgstamo muzikanto veiklą, neišvengiamai jaučiame susidomėjimą, todėl naudodamiesi savo autoritetu muzikantai neretai gali turėti teigiamos įtakos savo gerbėjams ir ne tik jiems. Kalbant apie Lietuvos muzikantų pastarųjų kelių metų veiklą galima paminėti, kad 2007 metais Vilniaus miesto savivaldybė ir MTV televizija vykdė jaunimo rūkymo prevencijos socialinės reklamos kampaniją, skatinančią mesti rūkyti. Prie akcijos ir jos reklamos prisidėjo ir grupės „G&G Sindikatas“ narys DJ Mamania. Kitas pavyzdys – „Jaunimo linijos“ ir Andriaus Mamontovo vykdoma savižudybių prevencijos iniciatyva „Nebijok kalbėti“, kurios tikslas atvirai kalbėtis ir spręsti savižudybės problemą Lietuvoje. 2009 metais vykusio A. Mamontovo koncertų turo metu buvo platinami atvirukai, kuriuose pateikta svarbiausia informacija, kaip padėti žmogui, galvojančiam apie savižudybę, be to, organizuojami susitikimai visoje Lietuvoje kartu su muzikantu ir vienu iš šios iniciatyvos autorių – A. Mamontovu, „Jaunimo linijos“ vadovu P. Skruibiu ir savanoriais, kurie gali suteikti informacijos apie psichologinę pagalbą sau ir kitiems atsidūrusiems sunkioje situacijoje.
Menas, terapija ar verslas
Muzika turi milžinišką galią, todėl nenuostabu, kad ir ją valdantys muzikantai taip pat tampa ne mažiau galingi, tačiau ar tikrai viskas vyksta nesąmoningai? Muzika gali būti ir saviraiška, ir menas, o tokius dalykus mes priimame gana subjektyviai, tad ir jų poveikis mums priklauso tik nuo mūsų pačių. Naudojant muziką kaip terapiją, iš dalies prisideda ir gydytojų profesionalumas, tačiau nereikia pamiršti, kad mūsų laikais muzika yra ir didžiulis verslas. Taigi ar tik nesame muzikos pagalba išnaudojami? Nuolat perkame bilietus į koncertus, muzikos įrašus, muzikantų atributiką, jų reklamuojamas prekes – dažnai visai nejausdami saiko. Kartais sunku rasti ribą tarp aistringo gerbėjo ir liguisto fanatiko. Ar muzika gali būti narkotikas? Internete karts nuo karto pasirodo šiurpių istorijų apie paslaptingas grupes ir jų neva protą veikiančią muziką. Jei muzika gali būti vaistas, tai galbūt gali būti ir nuodas? Klausimas lieka atviras, nes daug kas lieka neištyrinėta ir nepatvirtinta. Gal muzika gali būti tiesiog placebas – tik mūsų saviįtaiga leidžia jai ir jos atlikėjams mus paveikti. Svarstant apie muzikos poveikį verta nepamiršti, kad tai vienas tų dalykų, kurie gyvenime tiesiog teikia mums malonumą.