Savas kiemas visada svarbiausias

Lietuvos pašto paslaugos pristatant spaudą kaimiškose vietovėse brangiai kainuoja redakcijoms. Elijaus Kniežausko nuotr.

Dabar nereikia laukti rytojaus, kad galėtume plačiau paskaityti apie šiandienos įvykius Lietuvoje ar pasaulyje – žinutė internete pasirodo jau po keliasdešimties minučių. Tačiau vis dar laukiame pusę savaitės, kad paskaitytume Gimtąjį Rokiškį, arba visą savaitę, kad į rankas paimtume Druskonį, ir sužinotume, kas vyksta savame kieme. Ir, nors smaugiama daugiau nei keturis kartus per kelerius metus padidėjusio PVM, regioninė spauda vis dar pasiekia savo skaitytojus.

Pasak Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkės ir Klaipėdos rajono laikraščio Banga redaktorės Vilijos Butkuvienės, regioninei žiniasklaidai ne kartą buvo pranašaujama pražūtis, bet visus išbandymus ji išlaikė. Žmonėms rūpi, kas vyksta tose pačiose gatvėse, kuriomis jie vaikšto, jiems reikia aktualių, suprantamų naujienų ir to pakeisti nacionalinė spauda negali.

Žurnalistinės naujienos turi kelis svarbius atrankos kriterijus. Tarp tokių kriterijų kaip naujumas, emocinis artumas, išskirtinumas, yra ir geografinis artumas. Geografinio artumo kriterijus reiškia, kad vilniečiui visada bus įdomiau, kas vyksta Lietuvoje, o ne Australijoje, Vilniuje, o ne Plungėje. Būtent artumas lemia regioninės spaudos skaitomumą.

Turinį koreguoja aplinkybės

Anot V. Butkuvienės, regioninės spaudos populiarumas priklauso nuo pačios žiniasklaidos priemonės turinio, nuo žurnalistų kvalifikacijos ir gebėjimo išgryninti vietos problemas. Asociacija mėgina kuo labiau prisidėti prie regioninės žiniasklaidos turinio kokybės gerinimo vykdydama mokymus, palaikydama kontaktus su valdžia, sprendžiančia su regionine žiniasklaida susijusius klausimus.

Savaitraščio Elektrėnų kronika redaktorė Julija Kirkilienė pripažįsta, kad regioninės žiniasklaidos turinys kartais kenčia dėl „siauros“ aplinkos, kurioje lengva sukelti spaudimą pačiai žiniasklaidos priemonei. „Kai rajonas yra mažas, sunku apie kažką kritiškai rašyti, nes visi vieni kitus pažįsta ir publikacijos visuomenėje sulaukia daug atgarsių“, – sako redaktorė.

Du kartus per savaitę leidžiamo Kaišiadorių rajono laikraščio Atspindžiai redaktorė Virginija Šimkūnienė pasakoja, kad redakcijai labiausiai trūksta jaunų, kvalifikuotų žurnalistų. Anot jos, jauni, ką tik studijas pabaigę žurnalistai nori dirbti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, o rajonus aplenkia. Ir ne atlyginimų dydis juos atbaido, o tai, kad reikės dirbti rajone. Pasak V. Šimkūnienės, jaunuoliai nė karto nebuvo kreipęsi į Atspindžius dėl darbo vietos. Jaunų žurnalistų trūkumas taip pat daro įtaką žiniasklaidos priemonės turiniui.

Krizė smogė kelis kartus

Nors žmogiškųjų išteklių redakcijoms ir trūksta, tai nėra pagrindinė priežastis, kodėl mažinami etatai, atlyginimai ir laikraščių tiražai. Laikraščių leidyba yra verslas, o verslui būtini pinigai. V. Šimkūnienė sako, kad iki PVM padidinimo ekonominės krizės pradžioje, redakcija dar galėjo nusipirkti naują spausdintuvą ar kitų reikalingų priemonių darbui. Šiuo metu, kad ir kaip taupytų, jokių papildomų pinigų naujiems pirkiniams neatsiranda. Per ketverius metus PVM spaudai išaugo nuo 5 iki 21 procento.

Tą pačią problemą išskyrė ir Alio Raseiniai redaktorius Paulius Sendrauskas. „Laikraštis problemų kaip ir neturi – perkamumas geras, tiražas didelis. Galbūt kaip problemą galėčiau įvardinti nebent lengvatinio PVM panaikinimą spaudai. Toks sprendimas neužtikrina demokratijos, nes kuo labiau laikraštis priklausomas finansiškai, tuo mažiau jame objektyvumo“, – aiškino P. Sendrauskas.

 Dauguma regioninės spaudos skaitytojų laikraščius prenumeruoja. Juos po kaimiškas vietoves platina Lietuvos paštas. Tai dar vienas didelis pinigų „sugertukas“. V. Šimkūnienė pasakojo, kad redakcija pašto išlaidoms atseikėja daugiau nei pusę visų pajamų. Elektrėnų kronikos savaitraštį, kaip ir daugelį kitų leidinių, teko branginti, nes už kiekvieną prenumeruojamą ir Lietuvos pašto pristatomą laikraščio egzempliorių redakcijai reikėdavo dar primokėti po 10 ct.

Nuo nacionalinės spaudos neatsilieka

Dėl ekonominės krizės nukentėjo ne tik laikraščiai, bet ir kiekvienas skaitytojas. Laikraštis nėra išgyvenimui būtina prekė, todėl žmonės ėmė taupyti, perkamoji galia ir taip mažai skaitytojų turinčiuose miesteliuose dar labiau sumenko, skaitytojai vis dažniau ėmė rinktis internetines naujienas, atitinkamai mažindami laikraščių pajamas. Pasekusios užsienio ir Lietuvos laikraščių pavyzdžiu, regioninės žiniasklaidos priemonės pradėjo kurti internetines svetaines ir savo tekstus talpinti internete.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos duomenimis, 2011 metų antrąjį pusmetį Lietuvoje buvo 96 regioniniai periodiniai laikraščiai lietuvių kalba, kurių tiražas perkopė 500 egzempliorių ribą. Tik septyniolika regioninių laikraščių iki šiol neturi internetinių svetainių. Likusių 79 laikraščių naujienas galima rasti internete. Ypač laikraščių kėlimasis į internetą suaktyvėjo pastaraisiais metais. Internetinių svetainių neturintys laikraščiai, tokie kaip Auksinė varpa, Šilalės artojas, Žeimenos krantai, skaitytojus tradiciniu būdu pasiekia jau daugiau nei pusšimtį metų. Tad šių laikraščių skaitymas yra tapęs tradicija ir naujovių jie taip aktyviai, kaip „jaunesni“ laikraščiai, nesivaiko.

Nepaisant vargų ir negandų, užklupusių regioninę spaudą, galime tikėtis, kad ji išliks – nebūtinai spausdinta – internete. Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkė Vilija Butkuvienė visgi mano, kad ji neišnyks. „Regioniniai leidiniai ir susibūrė į asociaciją, kad kartų galėtų bendrai spręsti iškilusias problemas ir jos yra sprendžiamos. Žmonės pasirenka kuo tikėti. Vieni tiki horoskopais, kiti – kad išnyks regioninė žiniasklaida“, – optimistiškai nuteikia ji.

Patalpinta: Rašiniai