„Sovietmečiu televizijai nebuvo konkurencijos. Ji galėjo rodyti, ką norėjo, ir iš tikrųjų buvo tokia propagandinė-kultūrinė. Televizijos eteryje kultūrai tuo metu buvo skiriama labai svarbi vieta“, – teigia Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto direktorius ir LRT tarybos pirmininkas profesorius Žygintas Pečiulis.

Pasak žiniasklaidos analitiko, tuometė televizija transliuodavo klasikinius koncertus, baletą, spektaklius, kūrybinius vakarus ir šie reginiai auditorijos buvo laukiami bei populiarūs. Profesoriaus teigimu, daug sudėtingiau yra dabar, kai dabartinė lietuviškosios televizijos koncepcija kultūros atžvilgiu nėra aiškiai apibrėžta. Tačiau televizija, kaip ir visi techniniai reiškiniai, turi savo reikalavimus ir savo formatus. „Populiariąją kultūrą transliuoja visi nacionaliniai komerciniai kanalai, o LRT KULTŪRA yra skirtas rimtųjų kultūros laidų transliavimui“, – kultūrą televizijoje trumpai apibendrina prof. Ž. Pečiulis.

Kita vertus, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas ir LRT prodiuseris, muzikologas dr. Jonas Vilimas tvirtina, kad masiniam žiūrovui rimta kultūrinė laida nėra įdomi. „Ji gali būti labai išmoningai sukurta ir žiūrovas negali atitraukti nuo jos akių, tačiau masinis žiūrovas to kultūrinės laidos genialumo nemato“, – teigia jis ir priduria, kad palyginus su sovietmečiu, bendra kultūrinė padėtis stipriai pasikeitė: tapo masiška ir komerciška, o televizija tiesiog labai tikslingai prie to prisitaikė ir tuo naudojasi.

Kultūros laidų atsiradimui ar išnykimui televizijoje įtakos turėjo daug įvairių veiksnių, tačiau esminį vaidmenį čia suvaidino ir po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo gerokai pakitusi šalies visuomenės ekonominė, politinė ir socialinė padėtis. „Prie to, kokia yra dabartinė kultūros laidų padėtis, prisidėjo labai daug skirtingų dalykų, naujų tendencijų ir technologijų. Tačiau blogiausia, ką galima padaryti kultūros laidai – tai tyčia paversti ją labai kultūriška. Kultūros laidos nėra išskirtinės. Aš kuriu kultūros laidas taip tarsi nacionaliniame komerciniame kanale kurčiau įprastą komercinę laidą“, – savo sėkmės receptu dalijasi žurnalistas, ilgametis kultūros laidų vedėjas bei prodiuseris Rytis Zemkauskas.

„LRT KULTŪRA“ – tik išskirtiniams

Pasak dr. J. Vilimo, televizija, atlikdama kultūrinę funkciją, neįpareigoja žiūrovo kultūros laidų žiūrėti, priešingai, suteikia jam pasirinkimo, ką žiūrėti, laisvę. Auditorijos pasiskirstymas ir pasirinkimas, kokias laidas žiūrėti, lemia televizijos kanalo reitingus, jo populiarumą ir laidų žiūrimumo rodiklius.

Išanalizavus 2012 metais rinkos tyrimų kompanijos TNS LT vykdytus TV kanalų vidutinio dienos pasiekiamumo tyrimus, paaiškėjo, kad kanalo LRT KULTŪRA vidutinis mėnesinis dienos pasiekimo rodiklis yra lygus 8,63 proc. Toks reitingas komercinių televizijos kanalų kontekste nėra didelis. „Tačiau dėl žemų žiūrimumo reitingų visuomenės kaltinti negalime. Viskas paremta finansiniais rodikliais ir grindžiama bendra europine bei pasauline praktika“, – sako dr. J. Vilimas.

 2010 m. gegužę Budapešte vykusioje konferencijoje „INPUT 2010“ dalyvavę televizijos profesionalai, įvairių institucijų ir pavieniai asmenys išsiaiškino, kad  Centrinės ir Rytų Europos šalyse kultūros kanalų padėtis labai panaši. Buvo prieita išvados, kad komerciškumas televizijoje yra didelė problema, kurią reikia spręsti. Taigi žemas iš valstybės biudžeto remiamo kanalo LRT KULTŪRA žiūrimumo reitingas nėra išskirtinė tik Lietuvai būdinga tendencija. Panaši padėtis yra visoje Europoje.

„Visi kultūriniai kanalai yra vadinami nišiniais kanalais. Jie dažniausiai atlieka kultūrinę funkciją, o jų žiūrimumo reitingas atspindi tai, kad yra patenkinami tik kai kurių žmonių poreikiai. Šio kanalo tikslas yra pasiekti tuos žiūrovus, kurie komercinių kanalų šou žiūrėti nenori“, – apie LRT KULTŪRA auditoriją sako dr. J. Vilimas.

LRT KULTŪRA yra antrasis Lietuvos visuomeninio transliuotojo kanalas ir labiau orientuotas į šviečiamuosius, kultūrinius projektus.

Skirtumų tarp kanalų neliko

Kanalo pavadinimas LRT KULTŪRA aiškiai apibrėžia, kokioms laidoms ir kokiems auditorijos poreikiams tenkinti, jis yra skirtas. Tačiau LRT KULTŪRA žiūrovai negali nepastebėti, kad šiame kanale kartojamos ir pirmojo LRT kanalo laidos, todėl gali susidaryti įspūdis, kad LRT KULTŪRA neturi savo programos tinklelio.

„Tokiam kanalo formatui įtakos turėjo ekonominė krizė. Dalis programų kartojamos iš pirmojo kanalo, taip pat rodomi spektakliai, koncertai, originalios LRT KULTŪRA laidos ir panašiai. Toks sprendimas buvo priimtas norint išsilaikyti ir palaikyti šį kanalą“, – tų pačių laidų rodymo motyvus dėsto dr. J. Vilimas, kuris įžvelgia ne tik LRT KULTŪRA kartojamos jau kartą transliuotos programos trūkumus, bet mato ir privalumus. Pasak jo, LRT KULTŪRA – kanalas, kuriame yra draudžiama bet kokia reklama, todėl jis įsitikinęs, kad žiūrovams yra maloniau žiūrėti LRT KULTŪRĄ (kai kartojamos pirmojo kanalo laidos – aut. pastaba) jau vien dėl to, kad laidų nepertraukia reklama.

Tačiau LRT tarybos pirmininkas Ž. Pečiulis tvirtina, kad pavadinimas LRT KULTŪRA nevisiškai atitinka kanalo turinį ir labiau tarnauja kaip priemonė kažką nuraminti. „LRT vadovybės koncepcija yra tokia: po perėjimo prie skaitmeninės televizijos skirtumas tarp pirmojo ir antrojo kanalo tarsi išnyko. Dabar visi tie, kurie mato pirmąjį kanalą, mato ir antrąjį. Žiūrovui nėra jokio skirtumo kuriuo kanalu jam žiūrėti tą pačią laidą“, – sako prof. Ž. Pečiulis.

Arši kova dėl žiūrovų

Dabartinėje televizijos rinkoje vyksta arši konkurencija. Rinkos tyrimų kompanijos TNS LT duomenys rodo, kad šį, 2013-ųjų metų televizijos sezoną, lyderės pozicijas kol kas išlaiko komercinė LNK televizija. Kovo mėnesį ji išliko žiūrimiausiu televizijos kanalu. Tačiau padėtis bet kada gali pasikeisti. TNS LT duomenimis, šių metų kovą tarp pagrindinių komercinių LNK ir TV3 kanalų žiūrimumo skirtumas buvo tik kiek didesnis nei pusė procento. Todėl komerciniai kanalai dėl žiūrovų auditorijos kovoja labai smarkiai, nes nuo to priklauso jų pajamos iš reklamos.

„Komerciniai kanalai paprasčiausiai neišliktų rinkoje, jeigu jie transliuotų kultūrines laidas. Čia nieko pikta, mes – maža šalis“, – realistiškai mąsto televizijos laidų kūrėjas ir vedėjas R. Zemkauskas. Kitaip tariant, tai reikštų, kad transliuojant rimtas kultūrines laidas mažėtų komercinio kanalo žiūrimumas, būtų mažiau uždirbama iš reklamos.

Tokią poziciją palaiko ir prof. Ž. Pečiulis, teigiantis, kad visuomeninis transliuotojas, kad ir kiek mažai pinigų gautų, gali rodyti tai, kas jam ne visiškai apsimoka.

Socialiniai tinklai kelia reitingus

Kiekviena televizija, pradėdama naują sezoną, atnaujina savo programą ar pasiūlo žiūrėti naujų autorinių laidų – taip stengiamasi pritraukti kuo daugiau žiūrovų. Tokį televizijos kanalų rengiamą žiūrovų viliotinį galima pastebėti kasmet rudenį, kai televizijos pristato savo naujuosius programų tinklelius. Pastaraisiais metais, išaugus socialinių tinklų įtakai, visuomenės dėmesį mėginama pritraukti ir pasinaudojant internetine erdve. Komercinis televizijos kanalas LNK socialiniame tinkle „Facebook“, savo paskyroje, skelbia: „Čia galima laimėti daug prizų. Tapkite mūsų draugais ir sekite informaciją ant mūsų sienos. Laidas žiūrėkite mūsų tinklalapyje www.lnk.lt“. Tačiau LRT KULTŪRA panašaus dėmesio savo auditorijai nerodo. Socialiniame tinklalapyje „Facebook“ sukurta jau nebeegzistuojančio kanalo „LTV2“ paskyra yra įstrigusi laike, o dabartinė paskyra LRT KULTŪRA skaičiuoja tik kiek daugiau nei 50 gerbėjų.

LRT Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovas Žilvinas Kulvinskis pabrėžia, kad mąstant apie bet kokią komunikaciją, reikia pradėti nuo pirmosios rinkodaros priemonių komplekso raidės, žyminčios produktą. „Nėra paslaptis, kad kanalas LRT KULTŪRA stokoja originalių autorinių laidų, kurios galėtų tapti LRT KULTŪRA „Facebook“ paskyros komunikacijos ašimi“, – sako jis.

Šiuo metu paskyras „Facebook“ tinkle turi tiek pirmasis, tiek antrasis visuomeninio nacionalinio transliuotojo kanalai. „Tačiau visa komunikacija sukoncentruota po bendru LRT grupės ženklu. Prisijungę prie LRT „Facebook“ paskyros žmonės gali matyti įdomiausius ir LRT KULTŪRA turinio anonsus: pranešame apie šiame kanale rodomus filmus, koncertus ir kitus žiūrovus galinčius sudominti dalykus“, – įsitikinęs Ž. Kulvinskis.

Nors vienas iš LRT KULTŪRA auditorijos viliojimo būdų galėtų būti bendravimas su žiūrovais socialiniame tinkle ir tokiu būdu formuoti laidos, įmonės ar organizacijos įvaizdį, tačiau kultūros laidos „Alchemija“, transliuojamos per TV1 kanalą, kūrėjas ir vedėjas R. Zemkauskas mano, kad čia svarbiausia – talentas. „Jeigu talentingi autoriai, kūriniai ir sukuriamos žiūrovų vertinamos laidos – tai nieko nereikia, viskas atsiranda savaime“, – sako jis.

Tačiau LRT viešųjų ryšių specialistas nelinkęs taip paprastai atmesti socialinių tinklų daromos įtakos auditorijai. „Pasikeitus situacijai ir sustiprėjus LRT KULTŪRA produktui, būtų galima aktyvinti komunikaciją socialinėje žiniasklaidoje, tuomet LRT KULTŪRA turėtų turėti pakankamai žinučių savarankiškai „Facebook“ paskyrai“, – sako Ž. Kulvinskis.

Prof. Ž. Pečiulis taip pat neatmeta galimo teigiamo socialinio tinklo poveikio žiūrovams, tačiau svarsto ir apie  visuomenės reakcijas. „Jeigu LRT KULTŪRA žiūrimumas staiga pradėtų kilti, yra pavojus, kad kiltų įtarimų, jog kažkas ten yra negerai. Galbūt ten atsirado popso ar kažkokių kitų dalykų“, – sako jis.

Vis dar reikia LRT KULTŪROS?

Veikiant rinkos ekonomikos sąlygomis apie produkto, o šiuo atveju, apie kultūros laidų, kokybę sprendžiama paprastai: perka arba neperka, žiūri arba nežiūri, todėl, kai vidutinis mėnesinis kanalo LRT KULTŪRA žiūrimumas 8,6 proc., galbūt verta svarstyti, ar tikrai būtina mokesčių mokėtojams mokėti už šio kanalo transliacijas.

„Kanalas LRT KULTŪRA yra skirtas profesionalui arba iš tiesų kultūra besidominčiam žiūrovui. Taip yra dėl šio kanalo turinio, kuris gali pasirodyti per sudėtingas ar neįdomus masiniam žiūrovui“, – sako Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, teatrologė Rasa Vasinauskaitė. Šiuo klausimu ji turi aiškią poziciją. „Kultūrinės laidos turi turėti savo analitinę rubriką. Nemanau, kad kultūrinę refleksiją reikia palengvinti. Kultūrinės laidos sužadina domėjimąsi, praplečia akiratį, suteikia žinių, gal net paskatina eiti į koncertų sales ar spektaklius“, – aiškina docentė.

„Jeigu šis kanalas yra, vadinasi jis kažkam reikalingas“, – įsitikinęs ir kultūrinių laidų kūrėjas bei vedėjas R. Zemkauskas.

„Rimtosios kultūros kanalo, be abejonės, reikia“, – teigia dr. J. Vilimas ir priduria pastebintis, kad LRT KULTŪRA turi vienokios ar kitokios įtakos, nes jeigu kažkas iš eterio staiga dingsta, įvairiuose kultūros baruose dirbantys žmonės, sujuda: kaip čia neberodo to ar ano.

Žinoma, lyginti kultūros laidų transliavimo proporcijų tarp to, kas buvo rodoma prieš 20 metų, ir kas dabar – neįmanoma. „Televizija turi savo žanrus ir formatus, kurie stipriai pasikeitė ir keičiasi toliau. Tačiau kodėl kultūra turėtų būti grūdama žiūrovams vienu pavidalu?“, – retoriškai klausia žiniasklaidos analitikas prof. Ž. Pečiulis ir priduria, kad pramoginės kultūros funkciją atlieka visi kanalai, elitinę – tik LRT. Pasak profesoriaus, žiūrovų poreikių skirtumai ir pagal tai atliekama laidų atranka yra normalūs procesai, kurie formuoja televizijos kanalų auditorijas.

Susiję