Kaunas

Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos asmeninio archyvo nuotr.
Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS) buvo tvirta organizacinė struktūra, kuri skaidėsi į centrinius koordinacinius organus: Seimą ir Seimo tarybą. Be LPS Seimo tarybos, išskiriama gana įtakinga Kauno taryba ir Vilniaus koordinacinė taryba. Dviejų didžiųjų Lietuvos miestų tarybos buvo vadinamos Sąjūdžio grupėmis – kauniečiai ir vilniečiai.

Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos asmeninio archyvo nuotr.
Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos asmeninio archyvo nuotr.

Apie pagrindinę Sąjūdžio veiklą Kaune pasakojo dabartinis Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. Raimundas Kaminskas. Po 1988 m. birželio 3 d įvykių Vilniuje, jau birželio 10 d. Kaune, Architektų namuose, susikūrė Kauno Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. O po poros savaičių prie Vykdomojo komiteto įvyko ir pirmasis mitingas, skirtas Šv. Gertrūdos bažnyčios apsaugojimui.

Kauno miestas taip pat prisidėjo ir prie Sąjūdžio spaudos kūrimo. 1988 m. rugpjūčio 1 d. buvo išleistas pirmasis Kauno Sąjūdžio laikraštis „Kauno aidas“. Miestas neapsiribojo tik laikraščio įkūrimu, jis ir toliau bandė prikelti lietuviškąją kultūrą. Rugsėjo mėnesį buvo įkurta sekmadieninė lietuvių kultūros mokykla.

Didi akimirka ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai buvo spalio 9-oji. Tą dieną, po pusės amžiaus pertraukos, virš Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšto, kauniečiai iškėlė Lietuvos trispalvę. Jau kitą dieną Rotušės aikštėje įvyko daugiatūkstantinis protesto mitingas prieš sovietinės milicijos veiksmus, sumušant badaujančius protestuotojus.

„Sąjūdis įrodė, kad negalima užgniaužti tautos siekio būti laisvai ir nepriklausomai,“ – teigė dr. R. Kaminskas. „O šiandien Sąjūdis turi įrodyti, kad Lietuvos valstybingumas yra nepaperkamas ir neparduodamas.“, – priduria Jis.

Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos asmeninio archyvo nuotr.
Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos asmeninio archyvo nuotr.
Patalpinta: Rašiniai