Ceremonijoje – šalies ir užsienio šalių politikai

Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, užsienio šalių diplomatai, Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio dalyviai, visuomeninių  organizacijų atstovai. Ceremoniją taip pat stebėjo daugiau kaip 200 Šaulių sąjungos Vilniaus apskrities jaunųjų narių, kurie tądien iškilmingai prisiekė Lietuvos Respublikai. Šventėje žygiavo Lietuvos kariuomenės garbės sargybos kuopa, grojo Lietuvos kariuomenės orkestras, kurio dainos išjudino kojas šąlančius ceremonijos dalyvius.

Iškilminga kalba

Iškilminga ceremonija prasidėjo į aikštę įžengus Seimo pirmininkei Irenai Degutienei, Ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui, Prezidentui Valdui Adamkui, Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo pirmininkui, Europos Parlamento nariui, Vytautui Landsbergiui.

Kartu su mūsų šalies vėliava buvo keliamos Estijos ir Latvijos vėliavos. Kiekvienai jų kylant skambėjo kariuomenės orkestro grojamas tos valstybės himnas. Visoms trims vėliavoms plevėsuojant, Seimo pirmininkė kreipėsi į susirinkusius, mininčius Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 21-ąsias metines. Trumpoje, iškilmingoje kalboje ji prisiminė 1990-ųjų Kovo 11-ąją, kai buvo paskelbta, kad Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė. „Mes grįžtame į demokratinių šalių šeimą, grįžtame tęsti prievarta nutrauktos savo valstybės istorijos, grįžtame vėl būti Europos dalimi“, − Nepriklausomybės Akto svarbą akcentavo Irena Degutienė.

Seimo pirmininkė taip pat ragino Nepriklausomybės atkūrimo švenčių kalbų nepriimti kaip oficialių, o jas suprasti kaip gyvą istorijos atspalvį, praeities, dabarties ir ateities jungtį. „Kovo 11-oji turi būti, ir tikiu visada bus, ne tik oficiali valstybės šventė, bet tikra kiekvieno geros valios žmogaus minima diena. Visų, kurie negaili nei fizinių, nei dvasinių jėgų, kantriai dirba, augina vaikus ir mato tokio gyvenimo grožį ir tiki jo prasmingumu, šventė“, − teigė Irena Degutienė. Po aplodismentais palydėtos Seimo pirmininkės kalbos nugriaudėjo trys salvės, skirtos Lietuvos valstybei, Baltijos šalių vienybei bei laisvei ir nepriklausomybei.

Po paminklo atidengimo – eisena

Ceremonijos pabaigoje visiems susirinkusiems buvo pranešta apie Nepriklausomybės aikštės šoniniame skverelyje atidengtą skulptūrą, skirtą 1990-ųjų Kovo 11-ajai. Prie jos, pastatytos paminėti žmonių pasiryžimą gyventi laisvėje ir atkurti nepriklausomą Lietuvą, buvo padėta vėliavos spalvų gėlių.

„Ir toliau kurkime ir stiprinkime mūsų pasididžiavimo ir meilės vertą valstybę – Lietuvą“, – tokiais renginio vedėjo žodžiais ir kariuomenės orkestro nuotaikinga daina buvo užbaigta vėliavų pakėlimo ceremonija.

Kas po 20 minučių trukusios ceremonijos nenorėjo traukti namo, galėjo dalyvauti iškart vykusioje Lietuvos kariuomenės ir kitų sukarintų struktūrų eisenoje. Katedros link su kareiviais žygiavo nemažai žmonių, rankose nešančių vėliavas. Kiti sekė eiseną eidami šaligatviu ar stebėjo ją pro kavinių langus.

Šv. Mišios ir kiti renginiai

Pasiekę Katedrą, eisenos dalyviai nuskubėjo į šv. Mišias. Pamaldose, skirtose paminėti Kovo 11-ąją, dalyvavo tiek šalies vadovai, tiek šią datą minintys eiliniai piliečiai.

„Kaip mums sekasi gyventi laisvėje? Ką reiškia būti laisviems?“,­ − retorinius klausimus kėlė kardinolas Audrys Juozas Bačkis savo kalboje. Šv. Mišias užbaigė visų darniai sugiedotas Lietuvos himnas.

Po pamaldų žmonės neskubėjo skirstytis. Susirinkę Katedros aikštėje bendravo, turėjo progą paspausti ranką garbės svečiams ar šalies vadovams. Visus susirinkusius linksmino pučiamųjų orkestrų koncertas „Laisvės vėjas“. Šiais metais buvo atsisakyta dainininkų pasirodymų, o sostinės gyventojus ir svečius linksmino penkių kolektyvų orkestrai.

Neišvengta incidentų

21-ųjų Nepriklausomybės atkūrimo metinių renginių nuotaiką drumstė piketuotojai, nešini plakatais. Nepriklausomybės aikštėje stovėjo bado akcijos priekaba. Šalia būrelis žmonių rėkavo ir kritikavo valdžią dėl priimtų sprendimų įvesti kasos aparatus maisto produktų prekyvietėse. Nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros keli eisenos dalyviai visą kelią nenuleido gan piktais užrašais margintų plakatų.

Susiję