Ar internetas užgesins televizijos „žvaigždes”?

Aurelijos Jovaisaites nuotr. gytis oganauskas
Nebe „TV Antena“ ar kiti televizijų gidai yra auditorijos patarėjai renkantis, ką žiūrėti, sako G. Oganauskas, Delfi TV vadovas . Aurelijos Jovaišaitės nuotr.

Auditorijos manymu, televizijos patikimumas Lietuvoje vis dar yra didžiausias iš visų žiniasklaidos priemonių. Rinkos tyrimų bendrovės „RAIT” atlikta apklausa parodė, kad gyventojai labiausiai pasitiki televizija (44,1 proc.). Antrąją vietą pagal patikimumą užima interneto portalai (17,4 proc.). Tačiau ar nebus taip, kad daugėjant interneto vartotojų, pamažu televizijos laidas nukonkuruos internetinės, o televizijos įžymybės auditorijai taps neįdomios? Apie tai progreso konferencijoje LOGIN 2013 svarstė „Delfi TV“ vadovas Gytis Oganauskas.

Auga vaizdo turinio poreikis

G. Oganauskas sako, kad lietuviai nuo pat nepriklausomybės atkūrimo turėjo ypatingą santykį su televizija: „Televizija mums buvo tarsi šeimos narys, aptarinėdavome, kas rodoma viename ar kitame kanale. Toks santykis išlikęs ir iki šiol. Žinia apie tragišką garsaus žmogaus mirtį sugebėjo sutrikdyti kelių naujienų portalų darbą ir tai daug pasako. Jei bandytume dabar atsakyti į klausimą, ar internete kuriamas vaizdas gali pakeisti visą žiniasklaidos sistemą, pirmas racionalus atsakymas būtų – ne. Tačiau vyksta procesai, kurie turi potencialą pakeisti tai, kaip mes priimame vaizdą ir kaip mes jį žiūrime”.

Jau tapo tendencija, kad internete prie teksto dažnai būna pateikiamos nuotraukos ar vaizdo įrašai. „Auga poreikis judančiam turiniui. Neužtenka teksto, reikia ir vaizdo medžiagos, juolab, kad daugėja žmonių, kurie turi ir planšetinį kompiuterį, ir telefoną. Atsiranda daugiau galimybių perduoti vaizdą, o kartu ir iššūkių padaryti taip, kad perdavimas būtų informatyvus, interaktyvus ir naudingas”, – pasakoja „Delfi TV“ vadovas.

Per praėjusius metus vaizdo informacijos internete peržiūros mobiliaisiais prietaisais išaugo 180 proc. Prieš penkerius metus, kai įkurta „Delfi TV“, buvo filmuojama tiesiog paprastomis kameromis. Po dvejų metų imta filmuoti ir fotoaparatais. Šiais metais, kartu su išmaniųjų telefonų bumu, pradėta fotografuoti ir jais. „Išmaniuosius telefonus turi kiekvienas reporteris, tad kiekvienas gali ne tik parašyti tekstą, bet ir padaryti nuotrauką ar nufilmuoti reportažą. Tai reiškia, kad visa komanda jau yra vaizdo turinio kūrėjai, galintys papildyti vaizdo biblioteką. Žinoma, nešnekame, kad sukursime labai kokybiškas laidas mobiliaisiais telefonais, bet tarkim, jei jūs esate įvykio vietoje ir turite rankoje telefoną – jau galite praturtinti turinį“, – teigia G. Oganauskas.

Į vaizdo konkurenciją įsitraukia ir spauda

Anot jo, vasario mėnesį nukritus meteoritui Rusijoje, patys geriausi vaizdai buvo užfiksuoti automobilių vaizdo registratoriais: „Lietuvoje jų turinčių žmonių irgi daugėja. Todėl, jei jūs turite įprotį nerodyti posūkio, net jei policija to nepastebi, gali būti, kad atsidursite internete“.

„Delfi TV“ vadovas pasakoja, kad turinio kokybė gerėja, dažnai virusiniai video reportažai, kurie užima pirmąsias vietas pagal žiūrimumą,  sukurti profesionaliai, neretai pasitelkiant ir operatorių, ir režisierių. O šiuo metu vaizdo įrašus pradeda kurti net tie, kurie iki šiol to niekada nedarė.

„Naujienų portalai ir laikraščiai jau pradėjo konkuruoti vaizdo turiniu. Šiuo metu Lietuvoje iš naujienų portalų tik „Lrytas.lt“ ir „Delfi.lt“ turi savo vaizdo platformas. Visi kiti naudojasi dažniausiai „Youtube“ platforma, tačiau to nedaro aktyviai. Vaizdo turinį pradeda kurti žurnalai. Lygiai taip pat prie vaizdo turinio prisideda laikraščiai, kurie turi vaizdo platformą. Filmavimas telefonais tampa žurnalistine norma. Netgi toks laikraštis kaip „The Times“ neseniai paskelbė, kad su elektronine versija dirbantiems žurnalistams yra išdalinti mobilieji telefonai, kuriais jie gali filmuoti. Žinoma, nereikėtų pamiršti tradicinių televizijų, kurios ypač per praėjusius metus patobulėjo kurdamos arba stiprindamos savo vaizdo platformas internete („TV3 Play“, „LNK Go”)“, – pasakoja G. Oganauskas.

Svarbūs socialiniai lyderiai

Socialiniai tinklai taip pat skatina vaizdo turinio poreikį, o tam tikros asmenybės net iki 70 proc. gali padidinti peržiūrų srautą, socialiniuose tinkluose pasidalindami kurio nors portalo paskelbtu vaizdo įrašu. Pasak G. Oganausko, lyderis, turintis daugiausia sekėjų socialiniame tinkle Lietuvoje, yra Justinas Jankevičius. Antras – Algis Ramanauskas Greitai. Jei kuris nors iš jų pasidalija nuoroda į straipsnį, tikėtina, kad iš trisdešimties tūkstančių jo sekėjų, koks 40 proc. ją paspaus ir perskaitys.

„Mes gyvename visuomenėje, kur nebe „TV Antena“ ar kiti gidai nurodo, ką žiūrėti ir ką vartoti. Kalbant apie vaizdo turinį,  esame priklausomi nuo socialinių lyderių. Esama herojų, kurie ateityje galėtų nustelbti televizijos „žvaigždes“, nors kol kas jų žinomumas ir populiarumas palyginti nėra toks didelis. Dar viena tendencija – kai atsiranda koks įdomesnis personažas internete, jis pereina ir į televizijos ekranus. Tačiau dažniausiai keliavimas į kitą platformą, nebūna itin sėkmingas. Saulius Poška, kuris yra Tado Vidmano kūrinys, tikriausiai sėkmingiausias interneto eksportas į televiziją. Kita vertus, didžioji dalis tų, kurie žiūri S. Poškos pasisakymus, juos peržiūri daugiau internete nei televizijoje,  ir tai jaučia laidos kūrėjai, kurie „Dviračio žinių“ pokalbius su S. Poška talpina internete“, – sako „Delfi TV“ vadovas.

Kuo baigsis interneto ir televizijos konkurencija? G. Oganauskas mano, kad auditorija turėtų pasidalinti. Be to, svarbu, kad atsirastų daugiau kokybiško vaizdo turinio idėjų: kuo daugiau kanalų ir galimybių pamatyti vaizdo turinį tuo bus didesnė konkurencija ir galimybės pasiekti tas auditorijas, kurių dar nepasiekia komerciniai rėmėjai ir užsakovai. G. Oganauskas, atsakydamas į klausimą, ar internetas užgesins „žvaigždes“, sako, kad taip, bet ne iš karto.