Vilniuje dviratininkai rieda stilingai

Kai po 2000-ųjų mados tinklaraštininkės (bloggerės) pradėjo nedrąsiai iš spintų traukti senas mamų sukneles, mamos kandžiai šypsojo ir puse lūpų kalbėjo, kad mada keičiasi kas ketvirtį amžiaus. Ir iš tikrųjų, vintažas ir aštuntojo dešimtmečio paprastumu kvepiantys drabužiai tapo itin populiarūs modernaus jaunimo tarpe ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje, ypač judriose sostinės gatvėse. Bet ar patikėtumėte, jog tokiu pačiu principu į sostinės gatves pamažu grįžta dviračių mados ir tendencijos?

Gabijos Kavaliauskaitės nuotr.Gabijos Kavaliauskaitės nuotr.

Vilnius tampa vis draugiškesnis dviratininkams

Lietuvoje dviračių kultūra populiarėja ir po truputį vejasi vakarus. Statistikos departamento duomenimis, prieš trejus metus 12 proc. visų šalies gyventojų bent pusę valandos per dieną praleisdavo važiuodami dviračiu. Infrastruktūra taip pat plėtojosi: nuo 2011 m. dviračių takų skaičius kasmet augo maždaug šimtu kilometrų, o 2015-aisiais bendras skaičius jau siekė 989 km. Toks tendencingai didėjantis dviračių takų skaičiaus augimas rodo, kad Lietuvoje dviračių kultūra pamažu įgauna pagreitį.

Vilniaus savivaldybės informaciniame tinklapyje galima rasti ir sostinės savivaldybės susisiekimo dviračiais viziją – valdžia planuoja, kad iki 2020 metų 90-čiai proc. vilniečių atstumas iki geros kokybės dviračių tako būtų ne ilgesnis nei 1 km.

Susisiekimo dviračiais Vilniaus mieste projekto komandos ir tvaraus susisiekimo skyriaus projektų vadovas Anton Nikitin sako, kad aktyviau plėsti dviračių takų tinklą skatina kelios priežastys.

„Reikia galvoti apie dviračius kaip visiškai lygiavertę susisiekimo mieste priemonę. Taip pat didėja poreikis iš pačių miestiečių, kurie dažniau renkasi dviratį. Tampame vis europietiškesniu miestu, todėl natūralu, kad judame. Naujų dviračių takų tiesimas reiškia, kad dviračiu važiuoti taps žymiai patogiau, nes infrastruktūra nenutrūks, o tęsis nuo kelionės pradžios iki pabaigos. Dabar tvarkoma ir esama infrastruktūra – sprendžiamos probleminės vietos takuose, šiemet ketinama išspręsti apie 250 tokių problemų“, – pasakoja A. Nikitin.

Jis taip pat priduria, jog kitąmet planuojama pradėti tiesti daugiau kaip 20 km naujų dviračių takų T. Narbuto gatvėje, Žirmūnų trikampyje (Minties, Tuskulėnų, Žirmūnų g.), Giedraičių – Fino g. ir kitose, todėl dviratininkams riedėti sostinės gatvėmis bus lengviau.

Aktyviausiai naudojami dviračių takai Vilniuje. Vilnius.lt žemėlapis.
Aktyviausiai naudojami dviračių takai Vilniuje. Vilnius.lt žemėlapis.

Miesto dviračius renkasi miesto moterys

Lietuvoje rieda įvairių modelių dviračiai. Populiariausiais vis dar išlieka sportiniai kalnų dviračiai, tačiau didmiesčių gatvėse, ypač Vilniuje, galima pamatyti ir retro stiliaus miesto dviračius su viena pavara ar daugiau – dabar modeliai šiek tiek modernesni. Paprasčiausias miesto dviratis yra su viena pavara, minkšta sėdyne, apšvietimo sistema, lenktu vairu, grandinės ar net sijono apsauga. Tokie dviračiai pradėjo populiarėti Amerikoje dar trečiajame-penktajame dešimtmetyje. Vėliau jie paplito ir Europoje, tačiau buvo jau modernesni, lengvesni ir su daugiau pavarų.

Lietuvoje dviratis vyrišku ar moterišku rėmu, dabar primenantis miesto, buvo populiarus septintajame-devintajame dešimtmetyje. Tai standartinis modelis, kuris turėdavo tik vieną pavarą. Dažniausiai tokie dviračiai būdavo vienspalviai, o populiariausių lietuviškų gamintojų sovietinius vardus atsimena daugelis – „Kregždutė“, „Ereliukas“, „Rambynas“, „Venta“ ir kiti buvo ne vieno vaikystės džiaugsmas.

Vyriškas dviratis „Ereliukas-8“, 1984 m. Šiaulių „Aušros“ muziejaus nuotr.
Vyriškas dviratis „Ereliukas-8“, 1984 m. Šiaulių „Aušros“ muziejaus nuotr.
Vyriškas dviratis „Ereliukas-8“, 1984 m. Šiaulių „Aušros“ muziejaus nuotr.
Sulankstomas dviratis „Venta“, 1985 m. Šiaulių „Aušros“ muziejaus nuotr.

Dviračiai, panašūs į prieš 40 m. buvusius populiarius modelius, šiltuoju sezonu pastebimi ir sostinės gatvėse. Tai patvirtina ir apklaustų dviračių parduotuvių surinkti duomenys. UAB „Salasta“, prekiaujanti įvairių tipų dviračiais, atskleidžia, jog šiemet maždaug 10 proc. visų parduotų dviračių sudarė miesto ir vintažiniai. Pagrindiniai jų pirkėjai, kaip patys teigia, yra Vilniaus ir Kauno gyventojai, o mažesniuose miesteliuose pirkėjai labiau renkasi patogius kelionių dviračius.

Kitos dviračių parduotuvės „UltraBike Lietuva“ pardavimų statistika rodo, jog iš visos jų parduodamos produkcijos per mėnesį, 10 proc. irgi sudaro miesto dviračiai. Dažniausiai klientai (70 proc.) iš parduotuvės išrieda su kalnų dviračiu. Parduotuvės pardavimų ir marketingo vadovė Viktorija Rutkauskaitė sako, jog miesto dviračius labiau perka moterys. „Iš tiesų, jos stabiliai perka miesto dviračius, bet daugėja ir tokių, kurios nori palakstyti su greitais kalnų dviračiais“, – pasakoja „UltraBike Lietuva“ pardavimų ir marketingo vadovė.

Grožis turi ir trūkumų

Nors miesto dviračiai yra stilingi, pigūs ir ilgaamžiški, jie neapsieina be trūkumų. Vintažiniai miesto dviračiai turi siauras padangas ir yra be amortizatorių, todėl sąlygos miestuose judėti iš taško A į tašką B dar nėra pilnai sukurtos. Jie rekomenduojami tik važiuojantiems trumpus atstumus mieste maždaug iki 10km.

Parduotuvės „Dviračių centras“ duomenimis, tokius dviračius moterys ir merginos dažniau renkasi dėl to, kad vyrai į miesto dviratį žiuri kaip į klasikinį ir nepritaikytą jų poreikiams. „Vyrai supranta, kad toks modelis nebus pritaikytas aktyviam sportui – važiavimui kalnais, kaimo vietovėmis, žvyrkeliu ir kitomis dangomis“, – sako parduotuvės „Dviračių centras“ vadybininkas Gediminas Kasiliauskas.

Jis taip pat priduria, kad merginos, atėjusios su svajone įsigyti dviratį su krepšeliu priekyje, parduotuvėje išbando modernius dviračius ir įvertina jų privalumus. Apgalvoję, jos iš parduotuves išrieda su moderniu sportiniu modeliu.

Gabijos Kavaliauskaitės nuotr.
Gabijos Kavaliauskaitės nuotr.

Dviratis – stiliaus ir gyvenimo būdo atspindys

Iš pradžių dviratis žmogui buvo susisiekimo priemonė, tačiau dabar jis yra ir stiliaus simbolis bei aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdas – prasidėjus šiltajam sezonui, gatvės būna užpildytos dviratininkais. Jiems svarbus tampa ne tik pats važiavimo procesas, bet ir bendras vaizdas sėdint ant dviračio – stilius, spalvos, laikysena.

Žurnalo „Panelė“ stilistė Miglės Kazėnaitė pasakoja, jog žmogaus įvaizdis, pirmiausia, yra neverbalinė komunikacija, o modernus žmogus gali dėvėti kostiumą ar suknelę važiuodamas dviračiu ir sėkmingai jį minti. „Žmogui, kuriam rūpi įvaizdis, praktiškas atrodys tas dviratis, kuris atitinka jo estetikos suvokimą ir garderobą. Retro stiliaus dviračiai, puikiai atitinka šį apibrėžimą. Jie paprasti, malonūs akiai, tačiau ir žaviai derantys prie klasikinės ar miesto aprangos elementų. Dviratis, ilgą laiką tūnojęs šešėlyje, išlindo į viešumą ir tapo svarbia mados ir miesto kultūros dalimi“, – įsitikinusi stilistė.

Kitiems dviratis dar padeda demonstruoti žalią ir ekologišką gyvenimo būdą, vadinamąją hipsterių kultūrą, kuri buvo itin populiari prieš kelis metus. Pati kultūra apima daugybę gyvenimo sričių – maistą, drabužius, laisvalaikį, interjerą, transportą ir kt.

„Panelės“ stilistės M. Kazėnaitės nuomone, dviračiai hipsteriams tapo idealia priemone suteikti mobilumui kitą, subtilesnę prasmę, nesiejamą vien tik su persikėlimu nuo taško A iki B, tačiau talpinančio savyje ir gerokai daugiau prasmių – gyvenimo būdo atspindį, stilių, madą ir požiūrį į aplinką. „Praūžusi hipsterių banga davė daugybę puikių iniciatyvų miestui, ką jau kalbėti apie sveikos gyvensenos kultą, skrebučius su avokadu, atgimusią kavos kultūrą ir išpuoselėtas vyrų barzdas“, – kalbėdama apie dabar madingus įpročius juokauja stilistė.

Patalpinta: Lietuvoje, Naujienos