Vilniaus įgulos karininkų ramovėje – diskusija ir filmo apie Borisą Nemcovą premjera
Gruodžio 11 d. vakare Vilniaus įgulos karininkų ramovėje garsūs žurnalistai diplomatai, kuriuos domina garsaus Rusijos opozicionieriaus istorija, rinkosi į diskusiją bei rusų žurnalisto Michailo Fišmano ir režisierės Veros Krichevskajos dokumentinio filmo „Pernelyg laisvas žmogus“ apie Boriso Nemcovo gyvenimą ir politinę karjerą peržiūrą. Lietuvoje sostinėje jis buvo rodomas tik vieną kartą.
Filme „Pernelyg laisvas žmogus“ ekranizuojami paties B. Nemcovo atsiminimai, pirmą kartą rodomi archyviniai kadrai, bei pateikiami draugų ir Borisą Nemcovą pažinojusiųjų komentarai. Anot scenarijaus autoriaus Michailo Fišmano, šio žmogaus biografija tampa demokratinės Rusijos istorija.
„Rusijoje tuo metu buvo toks posakis – be kelių minučių prezidentas”, – šiais žodžiais diskusiją pradėjo žurnalistas Aurimas Perednis pristatydamas Boriso Nemcovo asmenybę susirinkusiems. Apie ateities Rusijos scenarijus užsiminęs diplomatas, buvęs ES atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas, dabar Kauno technologijos universiteto Europos instituto direktorius Vygaudas Ušackas netiki, kad artimiausiu metu Rusijos politinė sistema pasikeis, bet, anot jo, vilties teikia jaunimas.
1997 m. Borisas Nemcovas buvo paskirtas Rusijos ministro pirmininko Viktoro Černomyrdino pirmuoju pavaduotoju, taip pat buvo Rusijos kuro ir energetikos ministras. 1998 m. Rusijos Federacijos vicepremjeras. 2002 metais lankėsi Čečėnijoje, skaitė pranešimus, bandė įtikinti vietos gyventojus, kad jie turi teisę reikalauti demokratiško valdymo, kuris tolerantiškai vertins opoziciją. Prasidėjus XXI amžiui, B.Nemcovas tapo aktyviu Rusijos dešiniosios opozicijos veikėju. 2011–2012 m. organizavo masinius opozicijos protesto mitingus Maskvoje. Viešai skelbė pranešimus apie V. Putino artimoje aplinkoje vykdomą korupciją. 2015 m. vasario 27 d. vėlų vakarą Borisas Nemcovas buvo nušautas Maskvos centre.
Anot Vygaudo Ušacko, kalbėdamasis su buvusiu JAV prezidentu Bilu Clintonu, buvęs Rusijos Federacijos vadovas Borisas Jelcinas pasakė, kad pastarasis įsimintų tą žmogų (Borisą Nemcovą), nes jis yra būsimas Rusijos prezidentas. „B. Nemcovas buvo pirmasis, kurį B. Jelcinas, lankydamasis Amerikoje ir bendraudamas su B. Clintonu, įvardijo kaip galima pretendentą“, – teigė buvęs ES atstovybės Rusijoje vadovas Vygaudas Ušackas.
Paklaustas, ar tiki, jog Rusija gebės nueiti tolerantišku, politiškai atviru visuomenei, nešovinistiniu keliu ir ko reikia, kad tai nutiktų, puikiai pažįstantis Rusijos vidaus ir užsienio politikos subtilybes V. Ušackas atsakė: „Aš pesimistas esu tiek Rusijos vidaus reikalų, tiek Rusijos ir Vakarų santykių klausimais, nes ta represinė sistema, kuri iš naujo yra atkuriama – jau įsigalėjo <…> Kol tie represiniai veiksmai bus naudojami, turiu omeny, kol Putinas bus valdžioje, mažiausiai iki 2024 m., nebent kažkas įvyks viduje dėl ekonominių ir kitų priežasčių, tai čia optimizmo negebu įžvelgti,“ – savo nuomonę išsakė jis. – „Mes Rusijos nepakeisime, aš tą patį sakiau Vašingtone, Berlyne, Londone, kuo daugiau kalbėsime garsiai apie Putino nušalinimą, politinio režimo pasikeitimą, tuo mes jį labiau apginkluosime”.
Vis dėlto jis pastebi ir gerąjį scenarijų Rusijai: „Yra jaunoji karta. Šiais metais, prieš man išvažiuojant, įvyko dvi masinės demonstracijos Rusijoje, kurios įvyko daugiau nei šimte miestų.”
Taip pat jis pamini, kad labiausiai nustebino, jog demonstracijas organizavo ne žinomas opozicijos veikėjas A. Navalnas. „Viskas ėjo per socialinius tinklus. Ypatingai jaunimas, kuris išaugo prie Putino, atsistojo drąsiai su plakatais, ir tai buvo didelis šokas Kremliui ir represinei sistemai. Nes jie nematė, kas buvo organizatorius.”
„Šis filmas yra sunkus, bet ir įdomus. Sunkus, nes parodo šiuolaikinės Rusijos tragediją: kai valstybė iš trapios demokratijos, tapo tvirta ir kieta autokratija. Įdomus, nes viskas perteikiama ne tik per Boriso Nemcovo gyvenimą, bet kalba daug ir žinomų Rusijos verslininkų, žurnalistų, politikų, visuomenininkų“, – filmo siužetą vertina V. Ušackas.
Filmo seanso metu jo žiūrovai turėjo unikalią galimybę išgirsti Boriso Nemcovo, jo bendražygių bei jį pažinojusių žmonių komentarus, suprasti jo gyvenimo vingius, sprendimus ir koks, iš tiesų, buvo bene garsiausias Rusijos opozicionierius, kurio charizmatiška liepsna užgeso tik 2015 m. vasario 27 d. vakarą visai šalia Raudonosios aikštės.