Nauja alternatyva abiturientams – brandos darbas
Jau kurį laiką mokiniai ir mokytojai skundžiasi, esą dabartinė egzaminų sistema leidžia įvertinti tik momentines moksleivio žinias, kurias neretai lemia sėkmė, o ne tikruosius jauno žmogaus gebėjimus. Nuo šių metų Švietimo ir mokslo ministerija siūlo naują išeitį – abiturientai galės rinktis baigiamąjį brandos darbą, kuris turės įtakos ir stojantiems į aukštąsias mokyklas. Pasak Nacionalinio egzaminų centro Egzaminų skyriaus metodininkės Jolantos Pauliukienės, nuo šiol tam, kad mokinys baigtų mokyklą ir gautų atestatą, jis turi išlaikyti privalomą lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį arba mokyklinį egzaminą ir, pavyzdžiui, parengti bei pristatyti brandos darbą.
A. Taraskevičiaus nuotr. – Ar iš tiesų brandos egzaminas gali atnešti daugiau naudos, nei įprastas egzaminas? Galbūt būtų paprasčiau tiesiog patobulinti dabar esamą egzaminavimo sistemą?
Brandos darbas leis visapusiškai įvertinti mokinio gebėjimus – jo bendrąsias ir dalykines kompetencijas, kūrybiškumą, atsakingumą, organizuotumą, skatins analitinį mąstymą. Šių dalykų tikrai negali patikrinti tris ar keturias valandas vykstantis egzaminas. Brandos darbo vertę taip pat mato ir aukštosios mokyklos, kuriose mokiniai turi rengti kursinius, bakalauro ar kitokio pobūdžio projektinius darbus. Ši patirtis bet kokiu atveju yra reikalinga. Mokyklose šiuo metu be brandos darbo ir taip yra vykdomi įvairūs projektai, organizuojamos baigiamosios konferencijos ir pan. Manau, kad įvesdami brandos darbą jau tobuliname esamą egzaminavimo sistemą.
– Lietuvoje jau buvo išbandyta tokia patirtis, ar visgi tokį ugdymo modelį bandoma pritaikyti remiantis tik užsienio šalių praktika?
Lietuvos švietimo sistemoje jau taikomi panašūs vertinimo įrankiai. 2010 m. buvo pradėtas vykdyti technologijų mokyklinis brandos egzaminas, o 2013 m. – menų mokyklinis brandos egzaminas. Šie egzaminai savo struktūra, vykdymo ir vertinimo organizavimu atspindi pagrindinius brandos darbo rengimo principus.
– Brandos darbas apibūdinamas kaip naujas įrankis, kuris leis visapusiškiau patikrinti ir įvertinti mokinio pasirinkto dalyko ar ugdymo srities kompetencijas, nei egzaminas. Tačiau kas užtikrins, kad darbai bus atlikti savarankiškai, o ne nupirkti ar nuplagijuoti?
Brandos darbo rengimas nepaliekamas vien tik mokinio žinioje. Tai yra procese atliekamas egzaminas, todėl mokinio darbui vadovaujantis mokytojas irgi turės nemažai atsakomybių: prižiūrėti, stebėti, analizuoti, fiksuoti ir vertinti mokinio brandos darbo rengimo eigą, konsultuoti ir padėti mokiniui. Taip pat yra numatytas tarpinių rezultatų fiksavimas duomenų perdavimo sistemoje KELTAS (Nacionalinis egzaminų centras į duomenų perdavimo sistemą KELTAS įkelia mokinių pateiktų brandos darbų aprašų tikrinimo antiplagiato programa rezultatus ir teikia išvadas apie brandos darbo aprašo autentiškumą – aut. past.) Taip pat yra svarbi brandos darbo dalis – pristatymas, kuriam skiriama 20 procentų taškų. Pristatymo metu mokinys turės ne tik pristatyti, ką padarė, kas sekėsi, kas nepavyko ir pan., bet ir atsakyti į komisijos pateiktus klausimus. Brandos darbo programoje taip pat yra numatyta, kad visos brandos darbo dalys mokiniui yra privalomos. Jei bent viena brandos darbo dalis yra neatlikta, pavyzdžiui, mokinys atlikęs darbą jo nepristato, brandos darbas nevertinamas ir galutiniu brandos darbo įvertinimu laikomas įvertinimas – „neišlaikyta“.
– Kaip bus atlyginama mokytojams, konsultuojantiems atliekančius brandos darbą? Ar skirsis vieną ir, pavyzdžiui, dešimt brandos darbus atliekančių moksleivių konsultuojančio pedagogo atlygis?
Šiuo metu daug kalbamės su mokyklų vadovais ir tariamės apie įvairias galimybes mokytojams apmokėti už darbą. Brandos darbo vadovui už darbą apmokėti galimi keli atvejai. Tai priklauso nuo susitarimų mokykloje, o svarbiausia – nuo turimų mokyklos lėšų. Svarbiausia, rekomenduojamas optimaliausias atvejis, kai vienas mokytojas vadovauja iki šešių mokinių grupei, tuomet mokytojui tarifikuojama viena kontaktinė valanda per savaitę pusei metų.
– Apie šią naują atsiskaitymo ir abiturientų ugdymo formą kalbama ir naujosios Vyriausybės programoje, kurioje nurodoma, jog ,,mokymosi pasiekimų vertinimą papildysime baigiamojo brandos darbo, socialinio darbo, sporto ir meno saviraiškos elementais“. Kas visgi yra tie papildomi elementai ir ko abiturientams tikėtis ateityje?
Brandos darbas yra kaip vienas iš kaupiamojo vertinimo sistemos elementų, kurį ir norime įdiegti. Kaip papildomas elementas brandos darbas galėtų būti vadinamas todėl, kad stojant į aukštąsias mokyklas už jį skiriami taškai yra kaip papildomi balai, vadinami „bonusais“. Papildomų balų mokinys taip pat gali gauti ir už tam tikrą vykdytą savanorišką veiklą. Daugiau apie papildomus elementus, mano nuomone, čia nekalbama.
