Lūžo ietys: ar įsileisti reklamą į „Universiteto žurnalistą“? (nuotraukos)
– Kokia jūsų mėgstamiausia spalva?
Debatininkai priešininkus mėgino sukirsti per kryžminę apklausą. Nuotr. S.Šainerio. – Raudona.
– O koks jūsų mėgstamiausias prekės ženklas?
– Neturiu…
Šitaip savo priešininkę iš vėžių bandė išmušti vienas kalbėtojų per debatus „Ar įsileisti reklamą į mokomąjį leidinį „Universiteto žurnalistas“? Argumentų mūšis lapkričio 26 dieną vyko Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete. Ir nors jį laimėjo prieš reklamą pasisakusiųjų komanda (trijų taškų persvara), atrodo, kad debatams buvo puikiai pasirengusios abi ekipos.
Diskusijų metu netrūko smagių akimirkų. Auditorija pratrūko pašėlusiai kvatoti, kai vienas už reklamą pasisakančios komandos narių netikėtai buvo užkluptas klausimo, kas yra leidinio „Universiteto žurnalistas“ redaktorius. Debatininkas sutriko ir atsakyti nesugebėjo. Redaktoriaus pavardę studentas prisiminė tik vėliau, kai auditorija šį epizodą jau buvo pamiršusi. Žiūrovus linksmino ir kitos debatuojančiųjų pateikiamos staigmenos, pavyzdžiui, klausimas „Ar skaitėte Hermanno Hesse’s kūrinį „Stepių vilkas“?
Debatus organizavo Komunikacijos fakulteto žurnalistikos ir leidybos programų pirmakursiai. Komandas sudarė po keturis narius – du leidybos ir du žurnalistikos programos studentai. Teigiančiųjų komandai atstovavo Ieva Balsiūnaitė, Sofija Korf, Gytis Grinius, Justė Kerševičiūtė. Neigiančiųjų – Jokūbas Plytnikas, Augustas Stankevičius, Gintarė Salatkaitė, Nikita Voitov.
Ši retorikos kova – viena iš komunikacijos įgūdžių dalyko programos dalių. Dalyvių pasirodymą vertino komisija – fakulteto dekanas Andrius Vaišnys, leidinio „Universiteto žurnalistas“ redaktorius Tomas Vaiseta ir visuotinės literatūros dėstytoja Rūta Šapkauskaitė. Pogrupių pasirengimą kuravo Aurelija Juodytė, komunikacijos įgūdžių dėstytoja.
Debatai vyko pagal modifikuotą filosofo Karlo Popperio modelį. Abiejų komandų pirmieji debatininkai dėstė argumentus šešias minutes, kiti – po penkias minutes. Po komandų pirmųjų ir antrųjų kalbų buvo daroma trijų minučių kryžminė apklausa. Jos metu priešininkai pateikė įvairius klausimus tik ką kalbėjusiam žmogui. Apklausos metu priešininkų komanda savo klausimais stengėsi išsiaiškinti, kas kalbėjusiojo kalboje buvo neaišku, arba bandė sukirsti oponentą, jį sutrikdyti, atskleisti silpnąsias argumentų puses. Apklausos rezultatus debatuojantieji turėjo panaudoti savo vėlesnėse kalbose.
Debatininkai pateikė įdomių argumentų. Neigiančiųjų atstovai ištraukė kelis netinkamų reklamų pavyzdžius – kompanijos „Nike“ reklamą, kurioje vaizduojamas ant sienos besišlapinantis juodaodis, ir skustuvų reklamą, kurioje barzdos nenusiskutęs vyras prilygintas beždžionei. „Ar mes norime, kad tokia reklama atsidurtų „Universiteto žurnaliste“?“ – teiravosi A.Stankevičius. Anot jo, tokia reklama yra neetiška ir jų į mokomąjį leidinį įsileisti negalima. Atspausdinti reklamų pavyzdžiai iš rankų į rankas keliavo per auditoriją.
Tuo tarpu priešininkų komanda tikino, jog reklama leidiniui „Universiteto žurnalistas“ yra būtina. Anot jų, iš reklamos gautos papildomos lėšos galėtų būti panaudojamos edukacinei veiklai. Taip pat jos padėtų laikraščiui įgyti daugiau savarankiškumo. Čia neigiantieji replikavo, kad lėšų leidiniui pakanka tiek, kiek jam yra skiriama iš Komunikacijos fakulteto biudžeto. Bet teigiantieji neatlyžo ir ieškojo kitų argumentų, pavyzdžiui, kad reklamos gali suteikti naudingos informacijos, padaryti leidinį spalvingesnį, įdomesnį.
„Per rezultatų paskelbimą sakiau, kad man apmaudu, jog teigiančiųjų komanda nelaimėjo, nes tikrai palaikau reklamos mūsų laikraštyje idėją. Man labai patiko, kaip elegantiškai ir preciziškai šios komandos nariai dėstė savo argumentus, o paskutinė kalbėjusi Sofija surengė tiesiog atskirą pasirodymą. Ji taip patraukė publiką, kad tikrai galėtų tapti mūsų leidinio reklamos veidu“, – juokavo „Universiteto žurnalisto“ redaktorius T.Vaiseta.
Vis dėlto jis pripažino, kad ir pats daugiau balų skyrė neigiančiųjų komandai, nes ji išnaudoja įvairesnes retorikos formas, buvo labiau įsigilinusi į debatų subtilybes, o svarbiausia – pademonstravo stipresnę komandinę dvasią.
