Studentų mokslinės draugijos prezidentas D.Verseckas: „Mes visą laiką išliksime kūrybingi“
Kai tik prasidėjo mokslo metai, užčiuopti Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studentų veiklos pulsą tapo labai lengva – tai Studentų mokslinė draugija. Per pusantro mėnesio ji spėjo surengti susitikimus su švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi ir „Verslo klasės“ redaktoriumi Aurelijumi Katkevičiumi, o spalio 18-ąją kviečia aptarti filmą „Uodega vizgina šunį“ kartu su buvusiu „Amerikos balso“ žurnalistu Romu Sakadolskiu.
„Mūsų vienintelė tradicija – Nacionalinė mokslinė konferencija, o visi kiti dalykai lieka tol, kol jie mums patinka“, - teigia D.Verseckas. Nuotr. Iš asmeninio archyvo Apie šią Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Studentų mokslinės draugijos (VU KF SMD) veiklą bei vizijas daugiausia gali pasakyti jos prezidentas Darius Verseckas, trečiakursis VU žurnalistikos studentas. Būtent ant jo pečių gula kone visi draugijos susirinkimai bei veiklos organizavimas. Buvo įdomu sužinoti, ką jis pats mano apie SMD veiklą, ko jau yra pasiekusi jų komanda ir ko dar tikisi ateityje.
– Kokiomis nuotaikomis naujus mokslo metus pasitiko jūsų mokslinė draugija?
– Labai geromis. Vien dėl to, kad atėjo labai daug žmonių. Mes patys buvom pasiruošę rugsėjo 1-ajai, todėl iškart prasidėjo aktyvus darbas, ko nebuvo, tarkim, prieš dvejus metus. Man atrodo, kad mes pradėjome labai puikiai ir finišuosime šiais metais dar geriau.
– Dalis draugijos narių vasarą dalyvavo Lenkijoje vykusiame Tarptautiniame studentų vasaros seminare. Ką iš ten pavyko parsivežti į Lietuvą?
– Parsivežėme tikriausiai patį svarbiausią dalyką pačiai draugijai – kontaktus. Susitikome su nemažai žmonių, kurie turi panašias draugijas į mūsų, susipažinome su įdomiais universitetais. Bene glaudžiausius ryšius užmezgėme su Varšuvos universitetu.
– Tad palaikote ryšius su Lenkija?
– Palaikome ryšius ligi šiol, tapome draugais. Jeigu viskas pavyks, jie atvyks ir dalyvaus mūsų kasmetinėje Nacionalinėje mokslinėje konferencijoje su savo pranešimais. Taip konferencija taps dar labiau tarptautine, nes prisijungs ne tik „Erasmus“ studentai, bet ir svečiai iš Lenkijos.
– Rugsėjo 10 dieną organizacijoje vyko naujų narių priėmimas. Kokie pirmieji įspūdžiai jiems pasibaigus?
– Man tai buvo baisu. Į SMD prieš dvejus metus į priėmimą atėjo maždaug penki žmonės, per visus metus – iki dešimties. Dabar atėjo per trisdešimt žmonių. Jau pirmąją dieną aš buvau labai nustebęs, kad net nebuvo kur atsisėsti. Pirma, tai įvyko dėl to, kad įstojo labai daug aktyvių žmonių. Antra, padidėjo fakultetas, todėl padidėjome ir mes patys. Tapome daug brandesne organizacija.
– Per pastaruosius metus draugija nuveikė išties nemažai. Ji tapo pastebima ne tik Komunikacijos fakultete, bet ir visame Vilniaus universitete. Kas nulėmė tokį organizacijos atsigavimą?
– Entuziazmas. Maždaug prieš metus draugija buvo labai neaktyvi. Tada atėjau aš, Ieva, taip pat anksčiau buvo atėjusi Justė. Mes su Ieva sugalvojome projektą „Komunikacija kine“. Mums buvo įdomu kažką daryti. Nuo to užsisuko kiti renginiai, pavyzdžiui, „Cafe Scientifique“. Tada pradėjome rimčiau dirbti, labai susistruktūravome, viskas pradėjo labai sklandžiai veikti.
– Liepos mėnesį VU rektorius profesorius Benediktas Juodka tau, kaip VU KF SMD vadovui, įteikė padėką už universiteto vardo garsinimą. Ką jūsų komandai ir tau pačiam reiškia toks įvertinimas?
– Man tai reiškia labai daug. Aš turiu nemažai padėkų, garbės raštų už dalyvavimą įvairiose veiklose, bet niekada neturėjau tokio reikšmingo. Ir dar iš tokio reikšmingo žmogaus. Vien tai, kad Šventų Jonų bažnyčioje atsistoji ir paspaudi ranką Benediktui Juodkai, šį bei tą reiškia. Tai tikrai yra labai svarbus dalykas ir man pačiam, ir, manau, visai Studentų mokslinei draugijai, nes šiaip ar taip aš esu tik tas, sakykime, veidas ir koordinatorius, bet darbas yra visų. Tai, kad įvertina mane, vadinasi, įvertina ir mus visus.
– Praėjusiais mokslo metais draugija pristatė keletą naujienų. Viena jų, kaip ir minėjai, – ,,Komunikacijos kine“ projektas. Ko nauja iš organizacijos galima tikėtis šiemet?
– Mes apskritai neturime senų dalykų. Mes visą laiką puoselėjame tai, kad mes nekuriame didelių tradicijų, mat studentas draugijoje praleidžia daugiausia ketverius metus. Todėl tradicijos labai greit nutrūksta – dingsta tie žmonės, kurie jas pradėjo.
Mūsų vienintelė tradicija – Nacionalinė mokslinė konferencija, o visi kiti dalykai lieka tol, kol jie mums patinka. Turime šiokių tokių idėjų, kurių dar kol kas nepristatome, nes jos nėra visiškai išplėtotos. Nenorime atskleisti konkrečių dalykų, bet jų tikrai bus. Aš manau, kad mes visą laiką išliksime kūrybingi.
– Nacionalinė mokslinė konferencija – vienas esminių jūsų organizacijos renginių. Ką apie šių metų konferenciją turėtų žinoti kiekvienas Komunikacijos fakulteto studentas?
– Ko gero, turėtų žinoti, kad reikia rašyti pranešimą. Man atrodo, kad kai tu mokaisi universitete, tau reikėtų padaryti kažką moksliško. Juk vis dėlto mes – akademinė bendruomenė. Studentai turėtų dalintis savo žiniomis, nes komunikacija yra tas mokslas, kuris nuolat kinta. Taip pat kiekvienas studentas turėtų žinoti, kad mokslas yra įdomus. Visada gali atrasti temų, kurios tau yra linksmos, įdomios.
– Rugsėjo 25 dieną vyko pirmoji šiais metais „Cafe Scientifique“ konferencija su švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi. Kaip vertini šį susitikimą? Galbūt kažką ateityje darytumėte kitaip?
– Vertinu ganėtinai gerai. Jis nėra mokslininkas, ir tai nėra labai gerai, nes mes vis dėlto mokslinė draugija. Jis kalbėjo labai šauniai apie komunikaciją, pripažino nelabai teigiamus dalykus. Aš manau, kad ministras pateikė pavyzdį, iš kurio reikia mokytis, ir žmonės suprato, kaip nereikėtų komunikuoti. Aš manau, kad tai buvo verta daryti, buvo verta dėmesio ir labai džiaugiuosi, kad apsiėjome be politinių propagandų.
– Pavasarį baigiasi ne tik tavo, bet ir VU KF SMD veiklos sričių koordinatorių kadencijos. Kokių tikslų esate užsibrėžę?
– Mano asmeninis tikslas dabar yra sukurti harmoningą komandą, nes kol kas tos harmonijos dar trūksta, kad visi imtų suprasti vieni kitus. Taip pat kad visiems būtų smagu, jauku ir mes jaustumėmės nuveikę kažką. Aš manau, kad kuo mes daugiau padarysime, tuo daugiau pasiimsime. Tikiuosi, kad kai baigsis mano kadencija, bet kuris iš mūsų paklaustas galės pasakyti, kad taip pat sau kažko pasiėmė.
