Marius Laurinavičius. Ką apnuogino A.Čekuolis?

Marius Laurinavičius. Nuotr. www.lrytas.lt

Praėjusią savaitę dėl garsaus žurnalisto A. Čekuolio dalyvavimo agitacijoje už Visagino atominę elektrinę (VAE) kilusi audringa diskusija tapo kone pirmuoju ryškesniu ženklu, kad sekmadienį rengiamas referendumas visuomenei vis dėlto rūpi.

Marius Laurinavičius. Nuotr. www.lrytas.lt

Tačiau ši diskusija, bent jau mano galva, taip ir neužčiuopė esminės problemos.

Ginčytasi dėl to, ar A. Čekuolis, būdamas žurnalistas, apskritai turėjo teisę (Žurnalistų sąjunga įžvelgė profesinės etikos pažeidimą) dalyvauti tokioje agitacijoje.

Diskutuota ir dėl to, ar garsaus televizijos laidų vedėjo lūpomis pateikiami tik faktai, ar vis dėlto tai – propaganda.

Tačiau net kalbų apie tai, ar apskritai tokio referendumo agitacija galima už mokesčių mokėtojų pinigus, Lietuvoje taip ir nebuvo girdėti.

O juk tariamus A. Čekuolio atsakymus į žmonėms rūpimus klausimus, rodomus per visas šalies televizijas ir transliuojamus per radiją, apmoka valstybinė bendrovė Visagino atominė elektrinė.

Net jeigu ši bendrovė jau dirbtų ir gautų pelną, mano įsitikinimu, jis turėtų būti vadinamas mokesčių mokėtojų pinigais, nes jo vieta – šalies biudžete.

Visagino atominės elektrinės atveju apie jokį pelną kol kas net kalbėti negalima – bendrovė kol kas nieko neuždirba, tik investuoja.

Tačiau apie tai, kad akivaizdžiai vienpusė referendumo agitacinė kampanija apmokama visų mokesčių mokėtojų pinigais, kažkodėl nekalbama. Esą šią agitaciją finansuoja ne valstybė, o bendrovė VAE.

Toks manipuliavimas sąvokomis, mano įsitikinimu, yra daug ydingesnis net už galimą manipuliavimą A. Čekuolio televiziniu įvaizdžiu ir žmonių pasitikėjimu šio žurnalisto kurtomis laidomis.

Už VAE, tiksliau, visų mokesčių mokėtojų, pinigus vykdoma agitacija tikrai nėra visuomenės informavimas ar visiems būtinas faktų pateikimas, kaip bandoma įrodyti.

Turbūt niekas nesiginčys, kad visuomenės informavimu negalima laikyti konservatorių politinės reklamos, jog su šia Vyriausybe sėkmingai įveikėme krizę, o dabar jau galėsime kurti gerovę.

Visuomenės informavimu nebandoma vaizduoti ir Liberalų sąjūdžio reklamos, kad būtent E.Masiulo vadovavimo Susisiekimo ministerijai laikotarpiu Klaipėdos uostas gali džiaugtis rekordine krova.

O juk tai, kad krizę Lietuva įveikė sėkmingiau bent jau už kai kurias kitas pasaulio ir Europos šalis, ir tai, kad Klaipėdos uosto krova pastaraisiais metais viršija rekordus, daug labiau vadintina faktais nei vienos ar kitos prognozės (net jei jos pagrįstos verslo planais) dėl Visagino atominės elektrinės ateities.

Ir vis dėlto tiek konservatoriai, tiek liberalsąjūdiečiai apie savo tikrus arba tariamus laimėjimus priversti informuoti už rinkimų agitacijai skirtus šių partijų surinktus pinigus, o ne iš valstybės biudžeto. Jeigu jie bent pamėgintų šią savo rinkimų agitaciją pavadinti paprasčiausia Vyriausybės ataskaita ir faktų pateikimu, turbūt būtų oponentų sumalti į miltus.

Tai kodėl tuomet niekam nekyla klausimų, ar agitacija už Visagino atominę elektrinę apskritai gali būti apmokama visų mokesčių mokėtojų pinigais?

Referendumas dėl Visagino atominės elektrinės – tikrai svarbus dalykas. Ir žmonių informavimas šiuo atveju tikrai ne mažiau svarbus.

Todėl leisti tam net ir mokesčių mokėtojų pinigus yra pateisinama.

Tačiau visa tai buvo galima daryti pagal sąžiningo politinio žaidimo taisykles.

Net ir A. Čekuolis galbūt galėtų agituoti už VAE, jeigu tokias pat galimybes už visų mokesčių mokėtojų pinigus viešai pasisakyti turėtų ir elektrinės priešininkai.

Juk visuomenės informavimas būtų daug efektyvesnis, jeigu jis, pavyzdžiui, vyktų ne agitacinių klipų, o šalininkų ir priešininkų debatų forma.

O dabar lieka konstatuoti, kad Lietuva dar kartą neišlaikė elementarios politinės kultūros egzamino. Ir atrodo, kad to net nepastebėjo.

Šaltinis: www.lrytas.lt

Patalpinta: Naujienos, Žiniasklaida