„Jeigu kalba būtų medis/aš jį pasodinčiau/ir mirusių žemėj”, – skaityti Sigito Parulskio eilėraščius moksleiviai šiuo metu gali be jokio vargo. Kelios dešimtys užsienio ir lietuvių autorių kūrinių jau lengvai pasiekiami internetu.

Skaitmeninės versijos nekainuoja, nes jų leidybą 5–8 klasių mokinukams rėmė ES fondai. UNESCO padėjo, kad nemokamai būtų galima perskaityti ir elektroninę Lietuvių klasikinės literatūros antologiją.

Tačiau leidykloms, kurios paramos nesulaukė, sudėtingiau. Todėl šiuo metu jos ryžtasi pasiūlyti vos po vieną kitą elektroninę knygą.

Skaityklė – iš JAV

„Nė vienas. Elektroninė knygų leidyba Lietuvoje kol kas apverktina.

Leidyklos tik šiemet pradėjo sukrusti”, – paklausus, ar nors vienas iš trijų jo poezijos rinkinių yra skaitmenizuotas, šyptelėjo poetas ir literatūros kritikas Marius Burokas.

Jo rankose – ką tik įsigyta skaityklė „Amazon Kindle”.

M.Burokas ją atsisiuntė iš JAV, nes taip – pigiau.

Jis už savo „Amazon Kindle” paklojo apie 500 litų, tačiau pirko gerai žinodamas, kokių savybių skaityklės jam reikia.

Be to, interneto prekybos milžinė „Amazon.com” savo „debesų” bibliotekoje yra sukaupusi per 145 tūkst. elektroninių knygų, kurias ši skaityklė gali atversti be papildomų programų.

„Amazon” platinamų elektroninių knygų vidutinė kaina yra 10 JAV dolerių (apie 27 litus). Tai, anot literatūros kritiko, gerokai pigiau, nei kainuoja įprastinės knygos.

Be to, pirkėją jos pasiekia ne per keletą savaičių, kaip būna siunčiant paštu, bet per kelias minutes.

Atsikratė nešulių

„Man nuolat tekdavo nešiotis dešimtis knygų. Dabar daugumą jų galiu atsisiųsti į skaityklę”, – sakė M.Burokas.

Būsimų knygų rankraščius jis dabar irgi susideda į skaityklę. Kaip ir užsienio elektronines knygas, kurias rengiasi išversti mūsų šalies leidėjai. Mat M.Buroko nuomonės jie atsiklausia ketindami sužinoti, ar apskritai tokios knygos vertos išvysti dienos šviesą lietuvių kalba.

Kritikas neslepia: kol kas legalių elektroninių leidinių, išleistų ne anglų, bet kitomis kalbomis, pasiūla yra menka. Norėdami įsigyti specifinės brangios literatūros žmonės neretai priversti piratauti.

„Užtat visa tai, kas yra išleista anglų kalba, galima legaliai parsisiųsti”, – patikino M.Burokas.

Leidėjai jau treniruojasi

Leidėjai, jau pasiūlę po vieną kitą elektroninę knygą, dar tik žvalgosi, ar jos bus perkamos.

„Spalį pateiksime per 300 elektroninių knygų, daugiausia – grožinės literatūros, – sakė „Alma littera” įmonių grupės rinkodaros direktorius Giedrius Keraitis. – Vidutinė jų kaina bus 30 proc. mažesnė nei įprastinių.”

„Baltos lankos” skaitmeniniu formatu jau parengė Selemono Paltanavičiaus knygą vaikams. „Netrukus išleisime dar 6 vieno žymiausių lietuvių autorių elektronines knygas”, – prasitarė šios leidyklos rinkodaros projektų vadovė Ieva Bluvštein.

Elektroninės knygos – pigios. Tokia išvada peršasi peržiūrėjus jų kainas internete. Pavyzdžiui, už J.W.Goethe’s „Sielų giminystę”, kurios skaitmeninę versiją šiemet parengė leidykla „Versus Aureus”, pakaktų pakloti 9 litus. Knygyne jos be 27 litų nepavyktų nusipirkti.

Augusto Strinbergo „Pamišėlio išpažintis” knygynuose kainuoja apie 16, skaitmeninė versija – 10 litų. Alfonso Eidinto istorinio romano elektroninė versija kainuoja 9 litus, o už įprastinę tektų mokėti ir 30 litų.

Apskritai elektroninės knygos 30–50 proc., o kai kurios – ir dar daugiau, pigesnės už tradicines knygas. Bet – ne naujos. Dažniausiai tai – kūriniai, kuriuos skaitytojai vėl paima į rankas. Užuot ėję į biblioteką, jie gali įsigyti skaitmeninę versiją.

Pirmąsias elektronines knygas „Versus Aureus” išleido gegužės mėnesį: ir klasikos, ir meilės romanų, psichologinės, pažintinės literatūros, eseistikos.

„Neleidome pačių populiariausių, sensacingų knygų. Jos būtų brangios ir vargu ar kas pirktų. Kadangi elektroninių knygų leidybos patirtis apskritai menka, norėjome tiesiog patikrinti, kaip vyksta prekyba”, – sakė leidyklos „Versus Aureus” vadovas Arturas Mickevičius.

Pernelyg mažai skaityklių

Kol kas elektronines šios leidyklos knygas yra įsigiję viena kita dešimtis skaitytojų. Tad kalbos apie masinį skaitymą – per ankstyvos.

Pasak I.Bluvštein, elektroninių knygų poreikis Lietuvoje nėra toks didelis kaip JAV, Japonijoje ar kitose didžiosiose valstybėse. Mūsų šalies rinka nedidelė, o elektroninių knygų skaitykles naudojančių žmonių yra labai nedaug.

„Manau, kad skaitmeninės knygos taps populiaresnės tuomet, kai skaityklės bus prieinamesnės skaitytojams”, – sakė I.Bluvštein.

Baiminasi piratų

Elektroninių knygų leidybą pradėję verslininkai nusiteikę susiremti ir su piratais.

„Parduodame ne tiek daug elektroninių knygų, kad galėtume taikyti ypač brangias apsaugos sistemas. Todėl konkuruoti su piratais įstengiame tik lankstesne kaina”, – sakė A.Mickevičius.

Kuo elektroninės knygos pigesnės, tuo mažesnė tikimybė, kad piratai bandys nulaužti apsaugos sistemą ir jas nusikopijuoti.

G.Keraičio nuomone, techninėmis priemonėmis apsisaugoti nuo piratų apskritai neįmanoma. Tai padaryti galima nebent suteikus klientams galimybę patogiai ir už palankią kainą įsigyti elektroninių knygų.

Kol kas nelegaliai skaitmenizuotų knygų pardavimo tiražai gerokai įspūdingesni nei platinamų teisėtai. Ne vieną jų, išleistų lietuvių kalba, yra parsisiuntę 6 tūkst. ar dar daugiau vartotojų.

Šaltinis: www.lrytas.lt