Studentų moksliniai žurnalai keičia požiūrį į mokslą
Moksliniai žurnalai dažniausiai asocijuojasi tik su mokslo profesionalų publikacijomis, reikšmingais tyrimais, docentų ir profesorių bendradarbiavimu. Visgi toks jų įvaizdis ne visuomet teisingas: kai kuriuose moksliniuose žurnaluose spausdinami pirmose studijų pakopose besimokančių studentų darbai, o kiti apskritai skiriami vien studentų mokslinei veiklai. Ar studentai iš tikrųjų gali prisidėti prie Lietuvos mokslo plėtros, o gal jie tik užpildo trūkstamų straipsnių vietas? Mokslinių žurnalų redaktorių teigimu, studentų publikacijos populiarina mokslą ir keičia konservatyvų požiūrį į jį.
Produktyviausias mokymosi būdas
Redaktorių, savo žurnaluose publikuojančių studentų darbus, manymu, suteikta galimybė pradedančiajam tyrėjui paskelbti straipsnį skatina mokymosi motyvaciją ir reiklumą sau. Galintis publikuotis studentas pajunta ne tik mokymosi prievolę, bet ir malonumą, be to, natūraliai siekia žinių, kokybės – ne vien išlaikyti egzaminą, kaip dažnai pasitaiko sesijų metu.
Kauno technologijos universiteto studentų publikacijų žurnalo Ad optimus redaktorės Vilijos Dabrišienės teigimu, jų žurnale spausdinami straipsniai mokslinės vertės neturi. Pasak redaktorės, daug svarbiau tai, kad jie populiarina mokslą ir jauniems žmonėms leidžia įsitraukti į jo procesą: „Žurnalo tikslas – mokytis. Mūsų studentai, publikuojantys pirmųjų savo tyrimų ataskaitas – didžiulis turtas. Mes turime palaikyti ir paskatinti juos. Rimtesniuose žurnaluose šių straipsnių niekas nepriimtų, o ilgesnį laiką negalėdami publikuotis jaunieji tyrėjai ne tik neįgytų reikiamų įgūdžių, bet ir prarastų motyvaciją“.
Panašaus pobūdžio žurnalo, leidžiamo Vilniaus Gedimino technikos universitete, Mokslas – Lietuvos ateitis atsakingojo sekretoriaus Vaidoto Vaišio manymu, jų žurnalas studentus skatina vis daugiau reikalauti iš savęs. Mokslo – Lietuvos ateities ištakos – studentų mokslinės konferencijos. Šios konferencijos Vilniaus Gedimino technikos universitete privalomos visiems, besimokantiems antroje ir trečioje studijų pakopose, todėl pats pranešimo perskaitymas konferencijoje nėra koks nors išskirtinis studento nuveikto darbo rodiklis ar kokybės ženklas – visi skaito, todėl nei vienas iš autorių nėra paskatinamas moraliai, lyginamas, vertinamas.
Iš pradžių tokių konferencijų organizatoriai kasmet išleisdavo pristatytų pranešimų leidinukus, vėliau ‒ geriausių iš jų rinkinius, tačiau dar vėliau suprasta, kad ir šito nebepakanka. Universiteto dėstytojai įžvelgė, kad geriausių pranešimų kokybę galima dar daugiau patobulinti, tad nutarta įkurti studentų mokslo žurnalą, patenkantį į tarptautines duomenų bazes: „Mūsų žurnale autoriams keliami reikalavimai tokie patys, kaip ir bet kuriame kitame pasaulio mokslo žurnale, todėl publikavimasis čia – puiki mokslinė treniruotė. Visai kita patirtis nei perskaityti žurnale jau esantį straipsnį“, ‒ sako V. Vaišis.
Studentų moksliniai žurnalai idėjų turinčiam jaunuoliui suteikia sceną, į kurią šis gali užlipti ir parodyti save. Vytauto Didžiojo universiteto žurnalo Laikas ir žodis redaktorės Dalios Kuizinienės įsitikinimu, būtina suteikti erdvę, kurioje pradedantieji mokslininkai galėtų reikšti idėjas, nes rimtuose universitetų mokslo žurnaluose jiems konkuruoti sunku.
Šiaulių universitete leidžiamo žurnalo Jaunųjų mokslininkų darbai vyriausiasis redaktorius Vaclovas Tričys sako, kad jų žurnalas padeda akademiniam studentų bendradarbiavimui: pasižiūrima, kaip bendraamžiai atlieka tyrimus, kokius metodus naudoja, kaip išdėsto medžiagą. Tai skatina tyrimais paremtų idėjų sklaidą, norą pasitempti.
Svarbiau savarankiškumas ar dėstytojo pagalba?
Publikacijų atrankos ir tobulinimo procesas studentų moksliniuose žurnaluose ilgas: „Prieš publikuojant, studentų darbai praeina kelis atrankos etapus. Iš pradžių specialiai tam tikslui sudaryti mokslo komitetai įvertina konferencijose perskaitytus pranešimus, tada atrenkami geriausi, po to jie dar kartą peržiūrimi ir kai kurie jų siūlomi publikuoti. Publikavimui pateiktus darbus vertina du recenzentai. Jei jų nuomonės nesutampa, pasitelkiamas trečias. Su recenzentais bendradarbiaujantys studentai atsakinėja į įvairius klausimus ir darbus taiso tol, kol šie jau gali pasirodyti žurnale”, ‒ apie patekimo į žurnalą Mokslas – Lietuvos ateitis specifiką pasakoja V. Vaišis.
Atrenkant publikacijas, didelis dėmesys teikiamas autoriaus kūrybiškumui. Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos mokslinio žurnalo Tarptautinis verslas: inovacijos, psichologija, ekonomika vyriausioji redaktorė Danguolė Beresnevičienė pabrėžia, kad darbai jų leidinyje vertinami anonimiškai, todėl recenzentai net nežino, šis darbas parengtas profesoriaus ar bakalauranto. „Studento darbas gali būti vertingas tiek, kiek profesoriaus nevertingas“, ‒ sako ji. „Mums svarbiausia – kūrybiškumas, įdomus mąstymas, o kokybė pasiekiama. Kaip atpažinti kūrybiškumą? Jei pateiktai idėjai norisi priešintis – ji kūrybiška, jei nesinori – veikia mąstymo inercija“, ‒ atvirauja D. Beresnevičienė.
Vytauto Didžiojo universiteto žurnalo Sesija vyriausiasis redaktorius Mykolas Drunga taip pat akcentuoja savito mąstymo svarbą – atmeta nuobodžius, neoriginalius, nerodančius autoriaus asmenybės ar talento straipsnius.
Laiko ir žodžio redaktorė D. Kuizinienė pažymi, kad žurnale spausdinami tik savarankiškai atlikti darbai. Tuo tarpu Šiaulių universiteto žurnalo Jaunųjų mokslininkų darbai redaktoriaus Vaclovo Tričio pozicija kiek kitokia: „Paprastai straipsniai į žurnalą patenka tik po didelio dėstytojo įdirbio. Dažniausiai dirbama kartu su dėstytoju ir gana ilgai. Be geranoriškos vadovo pagalbos jaunasis tyrėjas tik išimtiniais atvejais galėtų išsiversti“.
Vieni nespėja publikuoti, kiti – nesulaukia darbų
V. Vaišis pasakoja, kad dėl didelės patekimo į žurnalą Mokslas – Lietuvos ateitis konkurencijos nėra pasitaikę, jog studentas į pasiūlymą publikuotis numotų ranka ir atsisakytų dirbti su recenzentais: „Pagalvokite, jei iš 200 pranešimų tik 1 pasiūlomas publikacijai – tai yra labai didelis įvertinimas. Taigi žmonės dirba, stengiasi“. Visgi ne visi žurnalai gali tuo pasigirti.
Neseniai pasirodžius Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos studentų moksliniam žurnalui Polemos vis dar trūksta straipsnių. Šio žurnalo redaktorė Neringa Kirijenkaitė stebisi – nors susidomėjimo ir klausimų apie leidinį susilaukė nemažai, norinčių publikuotis nebuvo daug, o spausdinimui apskritai vos pavyko atrinkti kelis kokybiškus tekstus. Žurnalas įkurtas pačių studentų iniciatyva – jį leidžia filosofijos studentų mokslinė draugija Agora.
Studentiškas ir nerimtas – ne tas pats
Studentų moksliniai žurnalai tarsi užima tarpinę padėtį tarp tik profesionalams prieinamo mokslo ir jokio mokslo. Ar jie turi mokslinę vertę – nuomonės įvairios.
Buvęs ilgametis Vilniaus pedagoginio universiteto akademinio žurnalo Teksto slėpiniai vyriausiasis redaktorius Vytautas Martinkus pasakoja, kad žurnalo redakcija vienu metu turėjusi siekį skelbti studentų darbus, tačiau iš tokių autorių straipsnių jie tėra išleidę vieną atskirą numerį 2003 metais. Redaktorius pabrėžia žurnalo rimtumą ir kompetenciją: „Per penkiolika metų Teksto slėpiniai keitėsi, ieškojo savo nišos tarp kitų mokslo žurnalų ir tęstinių leidinių, nešykštėjo dėmesio jauniems mokslininkams, tačiau nei ankstyvesnis, nei dabartinis leidinio veidas negalėtų būti laikomas studentišku“. Žodis studentiškas moksliniame kontekste gali būti siejamas su nerimtu bandymu, žaidimu. Ar vienintelis Teksto slėpinių numeris, skirtas studentų darbams, rodo tai, kad jaunųjų mokslininkų publikacijos neturi vertės – klausimas lieka atviras, tačiau kitų mokslinių žurnalų redaktoriai su tuo nesutiktų.
Žurnalo Tarptautinis psichologijos žurnalas. Biopsichosocialinis požiūris, kuriame taip pat spausdinami studentų darbai, vyriausioji redaktorė Auksė Endriulaitienė neabejoja: „Taip, studentų darbai turi mokslinę vertę“. Tokia pati ir Danguolės Beresnevičienės pozicija: „Viskas priklauso nuo požiūrio. Mums reikia didesnio bendruomeniškumo, bendradarbiavimo, kaip ir tarpdisciplininio požiūrio. Reikia pabrėžti bendrumus, ne skirtumus. Kiekvieno amžiaus tarpsnio patirtis kažkuo unikali ir vertinga. Profesorius gali pasimokyti iš studento lygiai taip pat, kaip ir studentas iš profesoriaus, taip pat jaunas žmogus gali pasimokyti iš seno, o senas – iš jauno“. Polemų redaktorės Neringos Kirijenkaitės požiūriu, jauno filosofijos studento straipsniai kaip tik unikalūs. Anot jos, žmogus, nutaręs studijuoti filosofiją, paprastai dar nėra per daug paveiktas jo akademinėje aplinkoje suformuotų kanonų, todėl filosofijos studentų mokslinius darbus būna nuoširdžiai įdomu skaityti, jie kelia diskusijas. D. Kuizinienės požiūris panašus: ji taip pat pastebi, kad studentų straipsniams būdingas įžvalgų naujumas.
Patys studentai pasitiki bendraamžių tyrimų kokybe. Buvusi Šiaulių universiteto magistrantė ir Jaunųjų mokslininkų darbų skaitytoja Vaida Riškutė prisipažįsta: „Tai nėra žurnalas, kurį skaityčiau savo malonumui, bet nekart yra jį tekę panaudoti rašant studijų darbus, ypač magistrinį“. Ar ji pasitikėjo ten pasitaikiusiais bendraamžių straipsniais? „Tas žurnalas tikrai rimtas, ten yra naudingų straipsnių ir jo kokybe aš visiškai pasitikiu“, – tikina ji.
Riba tarp vertingos ir nevertingos mokslinės publikacijos, matyt, apskritai nėra aiški: tai, kas turi vertę šiandien, gali jos nebeturėti ryt. „Juk mokslas – toks dalykas. Niekada nežinai, kurioje kriauklėje rasi perlą“, ‒ sako V. Vaišys.
Tekstas parašytas lekt. dr. Deimanto Jastramskio vadovaujamam kursui „Žurnalinės žurnalistikos analitinis projektas“.
