Politikų pažadai – populizmas ar realybė?
Vilniaus universiteto Senato salėje virė Studentų mokslinės draugijos ir Komunikacijos fakulteto Politikos komunikacijos klubo inicijuota diskusija „Artėjantys seimo rinkimai ir rinkiminiai pažadai: realybė ir demagogija“. Diskusijos metu studentai kartu su politikais ir politikos apžvalgininku Gintaru Aleknoniu turėjo galimybę diskutuoti apie artėjančius 2012 m. Seimo rinkimus, Lietuvos politinių partijų vykdomas rinkimines kampanijas ir pažadų patikimumą. Diskusijoje dalyvavo Liberalų sąjūdžio pirmininkas ir susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas Vytenis Povilas Andriukaitis, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų vykdomasis sekretorius Raimundas Alekna.
Paklausus, kokius tris prioritetinius darbus jų partijos numačiusios įvykdyti, V. Andriukaitis aiškaus atsakymo vengė. „Kalbant apie tris pagrindinius darbus, pirmiausia reikėtų savęs ir kitų paklausti, ar tikrai viskas tais trimis darbais matuojama?“, – klausimu į klausimą atsakė politikas ir pabrėžė, kad prieš pradedant vykdyti numatytus planus, svarbiausia suformuoti veiklią vyriausybę, o vėliau jau imtis darbų. Vietoj konkretaus paaiškinimo, kuo Lietuvos socialdemokratų partija sieks suvilioti piliečius, V. Andriukaitis pasiūlė apsilankyti socialdemokratų internetinėje svetainėje ir susipažinti su ten esančia partijos programa.
R. Alekna kaip vieną iš prioritetų įvardijo energetinės nepriklausomybės programos tęsimą, teigdamas, jog Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų suplanuotos energetinės priklausomybės mažinimo programos, pavyzdžiui, Visagino atominės elektrinės projektas leis valstybei sutaupyti dideles sumas pinigų, kurios iki šiol atitekdavo Rusijai. Kitas svarbus aspektas – švietimo reforma. R. Aleknos manymu, šiandien Lietuvoje trūksta iniciatyvių žmonių, kurie baigę aukštąjį mokslą ne tik ieškotų kur įsidarbinti, bet ir patys kurtų darbo vietas.
E. Masiulio partijos pagrindiniai tikslai – didinti konkurenciją tarp įmonių bei mažinti monopolijas, ieškoti ekonomikos stimuliacijos būdų, įvesti balsavimą internetu. Pastarojo tikslo Liberalų sąjūdis siekia jau nuo 2008 metų, deja – iki šiol nesėkmingai. E. Masiulio teigimu, balsavimas internetu padėtų išspręsti mažą piliečių aktyvumą Seimo, Prezidento, savivaldybės rinkimų metu kadangi žmonėms ne tik nereikės eiti iš namų norint atiduoti savo balsą, tačiau balsuoti galės ir užsienyje gyvenantys lietuviai.
Politikos apžvalgininkas Gintaras Aleknonis sukritikavo diskusijoje dalyvavusių politikų pasisakymus, susijusius su jų partijų darbais, ir patarė pirmiausia išmokti skirti pažadus nuo retorikos – žmonės šių dviejų dalykų dažnai neskiria, o tai lemia nekritišką požiūrį į politinių partijų pasisakymus viešojoje erdvėje.
Kita problema, kuri kelia nerimą – tai, kad partijos rinkėjams nepaaiškina, kokiais būdais jos sieks įgyvendinti savo tikslus. „Reikia daryti taip, bet kaip aš tai darysiu, aš nesakysiu, nes pavogs mano idėją ir, neduok Dieve, ją įgyvendins“, – taip G. Aleknonis ironiškai pašiepė vyraujantį politikų mąstymą šiuo klausimu.
Paklausti, kokia, jų nuomone, bus 2012 m. Seimo rinkimų kampanija, diskusijos svečiai nestokojo skeptiškų atsiliepimų. „Ji daug nesiskirs nuo kitų, bet bus šiek tiek skurdesnė nei buvo iki šiol“, – tvirtino E. Masiulis. R. Alekna artėjančius rinkimus pavadino „referendumu dėl vyriausybės“, o štai politikos apžvalgininkas G. Aleknonis prognozavo, kad visa kampanija bus nuobodoka ir vis dėlto norėtųsi, kad joje būtų netikėtumų.
