Ar (ne)reikalinga atominė elektrinė Lietuvai?
Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete (VU GMF) vyko Studentų gamtininkų mokslinės draugijos (SGMD) surengta diskusija „Ar (ne)reikalinga atominė elektrinė Lietuvai?“. Joje dalyvavo branduolinės energetikos šalininkai VU Energetikos fizikos centro vedėjas doc. dr. Laurynas Juodis, energetikos ekspertas, buvęs Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas Saulius Kutas ir žaliąją energetiką palaikantys jų oponentai Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius ir Žaliosios politikos instituto direktorius, VU lektorius Linas Balsys.
Diskusiją pradėjo fizinių ir technologijos tyrimų centro specialistas, VU Fizikos fakulteto dėstytojas L. Juodis, pristatęs rinkoje naudojamus suslėgto ir verdančio vandens reaktorių tipus. Visagino atominėje elektrinėje (Visagino AE) būtų naudojamas naujos kartos verdančio vandens reaktorius (ABWR – Advanced Boiling Water Reactor). Specialistas teigė, kad šis reaktorius yra saugesnis dėl konstrukcijos patobulinimo –naujo modelio reaktoriuje siurbliai bus sumontuoti jo viduje, o ne išorėje.
Taip pat L. Juodis paneigė kelis mitus, susijusius su atomine energetika. Pirmasis mitas, jog branduolinis kuras greitai baigsis. Atominėse elektrinėse naudojamos urano dioksido tabletės, o uranas nėra kasamas tik Rusijoje. Iš tiesų Rusija turi tik apie 15 proc. visų pasaulio urano išteklių – daugiausiai urano iškasama Australijoje, Kanadoje, Kazachstane, PAR.
Pagal dabartinius išteklius ir kainas urano turėtų užtekti šimtui metų. Ištekliai seks, todėl ilgainiui brangs. Tai skatins tobulinti technologijas tam, kad būtų sudarytos sąlygos naujiems telkiniams atrasti. Pasak L. Juodžio, Visagino AE reaktoriaus negalima lyginti su Fukušimoje veikusiu tokiu pačiu reaktoriumi: „Tas pats būtų gretinti naują metų automobilį su dvidešimties metų naudotu“.
Kitas branduolinės energetikos šalininkas S. Kutas pateikė ekonominius Visagino AE privalumus. „Kodėl Graikija bankrutuoja? Nes mažai gamina, jos BVP sukuriamas daugiausiai turizmo, šiek tiek – žemės ūkio dėka“, – pranešimą pradėjo energetikos ekspertas. S. Kuto nuomone, elektros energija – patraukli prekė, nes nesensta, nemažėja jos poreikis. „Svarbu kurti pridėtinę vertę ateinančioms kartoms“, – teigė S. Kutas.
„Atominės elektrinės mums nereikia“ tokiu kategorišku teiginiu kalbą pradėjęs M. Nagevičius, pateikė Danijos sostinėje Kopenhagoje veikiančios elektrinės „Avedøre II“ pavyzdį. Alternatyvios energetikos šalininko nuomone, reikėtų atsisakyti Visagino AE projekto. Elektrinės „Avedøre II“ kopija prie Vilniaus – ekonomiškai pigesnis ir saugesnis variantas.
Tokia elektrinė naudoja multikurą (be biokuro galima naudoti gamtines dujas), ji būtų pastatyta per ketverius metus (Visagino AE – per septynerius). Be to, elektros kaina vartotojui taip pat būtų mažesnė: savikaina siektų 23 ct/kWh, kai Visagino AE pagaminta elektra kainuotų 25-28 ct/kWh (be kaštų kainos atitinkamai siektų 8-16 ct/kWh ir 7-10 ct/kWh).
L. Balsys priminė Japonijos patirtį – Fukušimos AE katastrofą. Nors nelaimės priežastis – gamtos stichija, tačiau iki šiol Japonija nenoriai naudoja branduolinę energiją. „Reaktoriai buvo uždaromi patikrai, tačiau japonai nebežiūri į atominę energetiką taip, kaip iki šiol“. L. Balsio manymu, Japonija pamažu atsisakys branduolinės energetikos.
Visagino AE projekto įgyvendinimas brangus, vertinimai nevienareikšmiški, todėl iniciatyvinė grupė „Žmonės sprendžia“ renka piliečių, pasisakančių už referendumą dėl Visagino AE, parašus. Tam, kad referendumas įvyktų, reikia surinkti 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų per tris mėnesius, t.y. iki birželio 27 d.