Diskusija apie „Rytų kresų“ ir „Vilniaus okupacijos“ terminų reikšmes

Penktasis projekto „Atminties kultūrų dialogas ULB (Ukraina, Lietuva, Baltarusija) erdvėse” susitikimas tradiciškai vyko Vilniaus universiteto Senato posėdžių salėje. Justino Stacevičiaus nuotr.
Penktasis projekto „Atminties kultūrų dialogas ULB (Ukraina, Lietuva, Baltarusija) erdvėse” susitikimas tradiciškai vyko Vilniaus universiteto Senato posėdžių salėje. Justino Stacevičiaus nuotr.

Penktajame Kultūrų dialogų susitikime Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos istorikai aptarė visoms trims šalims ir jų artimiausioms kaimynėms – Rusijai ir Ukrainai svarbių terminų problematiką, jų reikšmę tarpkultūrinio dialogo kūrimui mūsų dienomis.

Itin jautrios tiek Lietuvai ir Lenkijai, tiek kaimyninėms šalims „Rytų kresų“ ir „Vilniaus okupacijos“ temos aptartos dalyvaujant Lenkijos Mokslų Akademijos Mokslo ir technikos instituto direktoriui, Varšuvos universiteto profesoriui Lešekui Zaštovtui (Leszek Zasztowt), Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojui dr. Dangirui Mačiuliui, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje Baltarusijos istorijos ir kultūros tyrinėtojui Aleksandrui Smalančukui bei kitiems renginio dalyviams, kurie savo įsitraukimu  pagyvino diskusiją. Renginį organizavo Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Varšuvos universiteto Istorijos fakultetas, Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos istorijos muziejus, Goethe institutas Vilniuje.

Svarbus apsikeitimas nuomonėmis

Trijų skirtingų tautų ir kultūrų atstovai perskaitė šiam susitikimui parengtus pranešimus – prof. Lešekas Zaštovtas supažindino su ,,Rytų kresų“ termino kilme, jo vartojimo tradicijomis, sąvokos prasmės transformacija amžių eigoje. Dr. Dangiras Mačiulis atskleidė ,,Vilniaus okupacijos“ termino atsiradimo aplinkybes bei jo sklaidą mūsų dienomis. Tuo tarpu Aleksandras Smalančukas savo pranešimu apibendrino abiejų terminų vartojimo kontekstą, perteikdamas jų suvokimą modernioje Baltarusijos visuomenėje.
Vienas pagrindinių renginio dalyvių iškeltų tikslų – įvertinti, kokiems kultūriniams, politiniams dabarties procesams „Rytų Kresų“ ir „Vilniaus okupacijos“ sąvokų išlikimas daro didžiausią įtaką.
Atmetę dažniausiai tarpkultūrinėms konferencijoms būdingus nacionalinio naratyvo elementus ir formuodami konstruktyvią diskusiją, renginio dalyviai sugebėjo iš naujo pažvelgti į tuos bendros istorijos etapus, dėl kurių įvardijimo ir vertinimo viešojoje erdvėje šiuo metu kyla daugiausiai nesutarimų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Kiekvienas kalbėtojas, nors ir turėjo asmeninę nuomonę, susijusią su aptariamais reiškiniais, parodė pagarbą kiekvienos diskusijoje pristatytos tautos teisei į savitą istorinės praeities interpretavimą.

Rytų kresai” ir Romantizmo dvasia

„Rytų kresų“ problematiką nagrinėjęs prof. Lešekas Zaštovtas pateikė gausybę faktų, susijusių su Lenkijos pasienio sričių aprašymais tiek grožiniuose, tiek moksliniuose – istoriniuose lenkų autorių veikaluose, tiek kronikose, pradedant X amžiumi ir baigiant Romantizmo epocha. Pasak jo, būtent dėl šių šaltinių kresų, pasienio sąvoka buvo ne tik plačiai naudojama, tačiau neretai ir itin savotiškai interpretuojama – pasienis lenkams dažnai asocijavosi su mistiniais reiškiniais, o jo gyventojai – su nežemiškomis būtybėmis. Romantizmo epochoje toks Lenkijos pakraščių įvaizdis įgavo naują prasmę – kresai tapo prarastojo rojaus metafora, o paribių žemių gyventojai buvo tapatinami su angelais.
Akcentuodamas literatūrinę šio termino prof. L. Zaštovtas mėgino parodyti skirtingų jo interpretacijų gausos priežastį. Jis taip pat pabrėžė, kad ,,Kresų kultūra” būdinga ne tik Lenkijai, tačiau ir nemažai daliai Vidurio bei Vakarų Europos šalių.

Nuotaikų kaita tarpukario Vilniuje

Dr. Dangiras Mačiulis savo pranešimu perkėlė į tarpukario Vilnių, supažindindamas renginio svečius tiek su politine, tiek su ekonomine, tiek su kultūrine regiono situacija trečiajame ir ketvirtajame XX amžiaus dešimtmetyje.     Aleksandras Smalančukas pasidalijo asmeninėmis įžvalgomis, susijusiomis su abiejomis anksčiau aptartomis temomis, taip pat atskleidė jų reikšmę ir aktualumą šiuolaikinėje Baltarusijoje.
Susitikimą apibendrino istorikas prof. Alfredas Bumblauskas. Jo nuomone, pranešėjai rizikavo, kadangi kiekviena aptarta tema buvo itin subtili. „Jų pastangos pastiteisino. Trijų skirtingų tautų ir mokyklų atstovai sėdėjo šalia ir pukiai susišnekėjo“, – teigė profesorius A. Bumblauskas.

Patalpinta: Lietuvoje