Gyvūnų klonavimas: neetiška ar pavojinga?
Kadaise škotų mokslininkų pavykęs eksperimentas – sėkmingai klonuota avytė Doli – atvėrė kelią naujam gyvūnų veisimo būdui. Nors šiandien gyvuliai klonuojami tokiose šalyse kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Kinija, Europos Sąjungoje šio metodo taikyti neskubama. Priešingai, šių metų rugsėjo pradžioje Europos Parlamentas pritarė griežtesniam draudimui klonuoti gyvūnus ūkiniais tiksliais, prekiauti jų palikuonių produktais ir juos importuoti. Šiuo sprendimu europarlamentarai atsižvelgė į prieš 7 metus iškeltą Europos maisto saugos tarnybos rekomendaciją, kuri pabrėžė, jog klonavimas ne tik kenkia gyvūnų gerovei ir sveikatai, bet ir verčia abejoti proceso etiškumu.
Klonavimo procesas – sudėtingas ir rizikingas. Daugelis klonuotų gyvūnų palikuonių pasaulį išvysta išsigimę ir greitai miršta. Wikimedia Commons nuotr. Prieštarauja etikos normoms
Europos maisto saugos tarnyba baiminasi dėl gyvūnų gerovės ir etikos. Daugiausia diskusijų Europos Komisijoje kelia pats klonavimo procesas ir didelis klonuotų gyvūnų palikuonių mirtingumas. „Klonavimas yra labai sudėtingas darbas. Į gyvūno kiaušialąstę yra perkeliamas kito organizmo ląstelės branduolys, modifikuota kiaušialąstė įsodinama į gyvūno gimdą ir ten vystosi. Pati persodinimo procedūra nėra labai maloni, yra labai nedidelė tikimybė, kad ji pavyks. Daug naujagimių ilgai neišgyvena. Dėl to Europos Komisija jau buvo iškėlusi klausimą, ar tai nėra žiaurus elgesys su gyvūnais, siekiant gauti kuo daugiau naudos“, – situaciją komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Stakytė.
Prieš septynerius metus europarlamentarai išreiškė pasipiktinimą, jog klonavimas gyvulininkystę verčia gyvūnų gamyba. Sąjungos už tautų Europą frakcijos atstovas Januszas Wojciechowskis (Janušas Voičechovskis) teigė, kad šis procesas pagrįstas ne tik produkcijos linijos, bet ir fotokopijavimo principu. Klonavimas, pasak europarlamentaro, peržengia visas moralės normas, o nuo gyvūnų iki žmonių sudaiktinimo likęs tik mažas žingsnelis.
Pasekmių negalima numatyti
Kol kas dar nėra žinoma, kokios pasekmės lauktų šių produktų vartotojų. Informacijos apie neigiamą įtaką gyvūnų ar žmonių sveikatai nėra, tačiau tai dar neužtikrina produktų nekenksmingumo. „Nenorime rizikuoti savo ir savo šeimų sveikata vartodami neaiškios kilmės produktus. Mūsų žemdirbiai susiduria su didele konkurencija iš Azijos, kur naudojamas klonavimas. Tačiau Europa paremta vertybėmis, tarp kurių yra ir kokybė“, – teigė Europos Parlamento Žemės ūkio komiteto pranešėja Giulia Moi.
Europos Parlamento narys, Europos liaudies partijos grupės atstovas Algirdas Saudargas pritarė šiai nuomonei ir užsiminė apie natūralią atranką. „Nuo Paleolito laikų, kai žmonės augino gyvulius, vyko natūrali gamtos atranka, geriausi organizmai išlikdavo. Stiprius genus lemia ilgametė selekcija, o dabar atsirado staigus eksperimentavimas. Keičiame natūralius dėsnius, tai daugiausiai vyksta verslo „dėka“. Žinoma, rizika yra gerokai didesnė. Žmonės vartojo tai, ką užsiaugino iš kultūrinės patirties, o greitų bandymų pasekmių niekas negali numatyti“, – svarstė europarlamentaras.
Lietuvai negresia
Lietuviai neturėtų baimintis, jog parduotuvėje nuo lentynos pagriebs klonuoto veršiuko mėsos gabalą. Nors šiai produkcijai nėra numatytas ženklinimas, o atskirti, kaip gautas gyvūnas, galima tik pažiūrėjus į kilmės pažymėjimą, Europos Sąjungoje klonuotų gyvūnų produktais kol kas nebus prekiaujama. Todėl ir lietuvių sveikatai pavojaus nėra. „Mūsų šalyje su šiuo klausimu dar neteko susidurti. Nedirbome su klonuotų gyvūnų palikuonių produktais“, – trumpai situaciją pakomentavo Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė.
Mums negresia ne tik importuoti klonų produktai, bet ir šalies eksperimentų vaisiai. Kol kas Lietuvoje dar nėra tinkamų sąlygų ar įmonių, kurios galėtų eksperimentuoti su klonavimu. „Klonavimas yra labai sudėtinga ir brangi procedūra. Mes dar tam nepasiruošę, todėl Lietuvoje šiuo klausimu niekas nieko nedaro“, – aiškino valstybinė veterinarijos inspektorė Kristina Stakytė.
Moksliniais tikslais klonuoti nedraudžiama
Nors komerciniais tikslais klonavimas Europos Sąjungoje neleistinas, moksliniu pagrindu tai nėra uždrausta, patikino VMVT Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Stakytė. Europos maisto saugos tarnyba mano, jog moksliniai tyrimai yra netgi būtini, nes tik taip bus galima tikslingai įvertinti klonavimo riziką gyvūnams ir žmonėms, vartojantiems iš klonų pagamintus produktus. Be to, tinkamai pritaikytas klonavimo metodas galėtų išsaugoti nykstančius gyvūnus arba netgi atkurti anksčiau gyvenusias jų rūšis. Jeigu pavyktų išgauti tobulų genų klonus, jie būtų dauginami tradiciniais veisimo metodais ir taip galimai sumažėtų mirtingumo rizika. Dėl šių priežasčių klonavimo visiškai uždrausti neketinama ir dabartinis sprendimas griežtintį šį metodą yra laikinas. Gali būti, kad netolimoje ateityje tai bus vienas efektyviausių ūkio plėtros būdų.